Paminėtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties metinės (2009.05.29)

Širvintose antrą kartą paminėtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo 632 - osios mirties metinės. Į minėjimą Kultūros centre susirinko nemažas būrys mokinių.  Minėjimą įžanginiu žodžiu pradėjęs Seimo narys Rytas Kupčinskas sakė, kad šis renginys paskatins daugiau žmonių domėtis  mūsų istorija, pagerbti didžiavyrius, tautos praeitį.
"Lietuvai pagražinti" draugijos pirmininkas J. Dringelis kalbėjo, kad gražesnės ir  garbingesnės šalies kaip Lietuva nėra. Jis ją pavadino briliantine šalimi.
Šio renginio organizatorius istorikas Tomas Baranauskas skaitė paskaitą "Kernavės ir Maišiagalos pilys Algirdo ir Jogailos laikais".  Svečias kalbėjo, kad Algirdas į Lietuvos valstybės  istoriją  įmūrijo didžiausią plytą. Jo laikais Lietuva buvo galinga valstybė. Tuo laiku baigėsi ir pagonybės laikai. Lietuvos istorijoje įvyko lūžis, atėjo krikščionybė.  Pasirašius Krėvos uniją, Lietuvoje pradėtos statyti bažnyčios. Viena pirmųjų buvo pastatyta Maišiagaloje.
Apie Širvintų ir Maišiagalos kraštą XIV amžiaus archeologijos duomenimis kalbėjo archeologas dr. Gintautas Zabiela. Jis 2001-2003 m. tyrinėjo mūsų rajone Laužiškio piliakalnį.
Mero patarėja Jadvyga Barbaravičienė mero vardu padėkojo svečiams ir įteikė fotoalbumus apie mūsų kraštą. Ji sakė, kad širvintiškiai didžiuojasi, jog 1920 m. prie Širvintų buvo apginta Lietuvos nepriklausomybė. Dabar didžiuojasi ir tuo, kad mūsų krašto istorija siejama ir su kunigaikščio Algirdo vardu.
Diskutuojant apie Algirdines, kaip naują Širvintų krašto tradiciją, ansamblio "Kulgrinda" vadovas Jonas Trinkūnas sakė, kad paskaitų neužtenka. Reikia veiksmo, vaidinimo, ritualo. Ansamblis per metus sukūrė giesmes valdovui Gediminui. Anot jo, senosios giesmės nedingo. Jos gyvuoja liaudyje, mūsų folklore. Jas tereikia atgaivinti.
Tad iš Širvintų renginio organizatoriai nuvyko į Gudulynę, kur padėjo gėlių, degino atminimo ugnį. Folkloriniai ansambliai "Kulgrinda" ir  "Raskila" giedojo senovines raudas.
Kodėl Gudulynėje? XVI-XVIII a. duomenimis šioje vietoje buvo didelis Kukaveičio miškas. Žinomas istorikas J. Dlugošas (1415-1480) "Lenkijos istorijoje" rašė, kad lietuviai turėjo ypatingų miškų, kuriuose buvo židiniai, skirti mirusiųjų kūnams degintini. Pagal šį paprotį ir Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas  1377 m. buvo iškilmingai sudegintas netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės, esančios Kukaveičio miške.  Kartu su "puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais žėrinčiu purpuriniu drabužiu, paauksuotu sidabro diržu perjuostu apsiaustu".  Hermano Vartbergiečio kronikose rašoma, kad šiose iškilmingose laidotuvėse kartu su Algirdu sudeginta įvairių asmeninių jo daiktų ir aštuoniolika žirgų.
Nors istorikai dar diskutuoja šiuo klausimu, tačiau manoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas buvo sudegintas mūsų rajone, netoli Gudulynės kaimo.  Istorikai tikisi, kad kunigaikščio  Algirdo mirties metinių minėjimas mūsų rajone taps tradiciniu.