(2009.06.19)

Praeitame numeryje rašėme apie UAB Ecoservice organizuotą Eko-mokyklą ir jos antrosios vietos nugalėtojus - Bagaslaviškio I. Šeiniaus pagrindinę mokyklą. Praeitos savaitės pabaigoje buvo apdovanoti ir pirmosios bei trečiosios vietos nugalėtojai.
Dar prieš važiuodama į mokyklas mačiau stiklo atliekų rinkimo akcijos, kurioje dalyvavo 11 mūsų rajono mokyklų, suvestinę lentelę. Nustebino tai, kad daugiausia atliekų buvo surinkta mažose kaimo mokyklose. Pirmosios vietos nugalėtojais tapo Kiauklių pradinio ugdymo skyrius. O jei tiksliau - aštuoni 5-6 metų vaikučiai. Na gal koks vienas ir septynmetis jų tarpe yra. Kol kas jie visi - bendraklasiai. Tik dalis jų rugsėjį jau keliaus į pirmąją klasę, likę bus priešmokyklinukai.

Sunku būtų suskaičiuoti visus sportinius "Atžalyno" pagrindinės mokyklos laimėjimus.  Į gražių pergalių aruodą įbertas dar vienas grūdas. Jaunaatlečių komanda, treniruojama Astos Čatrauskaitės, dalyvavo Baltijos šalių lengvosios atletikos mače, kuris vyko Jurbarke. Mergaitės varžėsi keturkovės rungtyse ir iškovojo pirmąją vietą. Sandra Dačkaitė asmeninėje įskaitoje tapo absoliučia čempione, visose rungtyse surinkusi daugiausiai taškų.
Su gražia pergale sugrįžusią komandą prie mokyklos pasitiko mokyklos direktorė Helena Vaicekauskienė, kūno kultūros mokytojas ekspertas Leonas Vaicekauskas, Savivaldybės mero pavaduotojas  Valdas Radionovas, mero patarėja Jadvyga Barbaravičienė, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė.

Rinkimai praėjo, turim pačių išrinktą Seimą, Prezidentą ir ES parlamentarus. Žmonės, užmiršę politiką, paniro į kasdieninę kovą su sunkmečio sunkumais. Bet tai vienur, tai kitur vis užsiliepsnoja aistros dėl rinkimų komisijų darbo. Širvintose jos taip pat nesiliauja. Mat čia - probleminis rajonas. O tokiu jį pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija dėl Darbo partijos Širvintų skyriaus veiklos. Straipsniai vietinėje ir respublikinėje spaudoje, informaciniuose interneto portaluose skambiomis antraštėmis skelbia apie tai, kad Širvintų rajono rinkimų komisijos pirmininkei gresia atleidimas ir kursto nerimą bei nepasitikėjimą. Pati komisijos pirmininkė sako, kad tai - melas.
Meilutė Saidienė Širvintų apygardos rinkimų komisijoje dirba jau 17 rinkimus.
- Faktų nepaneigsi - žmonės liudininkai ir jei kas kaltintų, jog faktai, kuriuos paviešinsiu yra melagingi, žmonės sutinka liudyti tiesą. Vis dar aiškėja nauji faktai net apie 2006 m. savivaldybių tarybų rinkimus, 2008 m. rinkimus į Seimą. Žmonės, iki šiol tylėję, ima pasakoti. - Taip pradėjo kalbą M. Saidienė.

Rodos nekaltas papostringavimas apie neva galimas mūsų rajono gyventojo Nerijaus Kvainicko sumušimo miške sąsajas su rajono meru nėra jau toks naivus žurnalistų triukas. Nors vėliau straipsnyje ("Širvintų kraštas", straipsnis "Kabaldos gyventojo sumušimas meta šešėlį ir ant rajono mero?") apklaustasis nukentėjusysis Nerijus ir sako, kad "Pakalniams jis pretenzijų neturįs", o ir "policija šio smurto atvejo su Pakalniais nesieja ir nemano, kad "tyrimasö galėjo būti užsakytas", visgi pavadinimas "užlipdytas" liudijantis priešingus teiginius. Straipsnyje ieškomos ir netgi randamos Pakalnių sąsajos su nusikaltėliais - visiškai juokingos - tokių sąsajų galima rasti tarp bet kurių dviejų mažo miesto gyventojų. Tai - giminės, tai - kaimynai, tai kartu dirbę ar už vieno stalo sėdėję. Tokių pat sąsajų, kurios nuvestų prie bet kurio žinomesnio ar "neparankesnio" žmogaus - galybė. Betgi užduotis - kompromituoti merą. Visais įmanomais būdais. Kol visi patikės, kad jis - blogiausias pasaulyje žmogus, o su juo ir visi jo giminės bei artimieji. Ir visai nesvarbu, kad žmonėms jau įsiėdė šitie žaidimai, kad jie nebeskaito tokių "žurnalistinių pamąstymų".

(Tęsinys. Pradžia Nr. 21)
Pasukę iš Reimso link Paryžiaus  pravažiavome Disneilendą, esantį 40 kilometrų nuo Paryžiaus.  Tolumoje tespėjome pamatyti garsaus peliuko ausytes. Grožėdamiesi  už lango plytinčiais geltonais rapso laukais klausėmės įdomaus mūsų gido Tado pasakojimo apie Paryžių. Nekantravome savo akimis jį pamatyti.
Paryžius įsikūręs prie Senos upės 127 metrų virš jūros lygio. Miesto centre gyvena 2,5 mln. gyventojų. Kartu su priemiesčiais jų skaičius siekia 11 mln.  Tai daugiakultūrinis ir daugiatautinis centras. Kas trečias Paryžiaus gyventojas - užsienietis.
1900 m. pradėtas statyti metro. Mieste yra 14 metro stočių. Kasdien kursuoja 15 tūkst. taksistų. Veikia 3 aerouostai. Paryžiaus miestas turi savo  globėją - šv. Genovaitę.  Paryžiuje - pasaulinio garso Sorbonos universitetas. Tai ištisas miestas.  Žiedas aplink Paryžių 40 kilometrų.

Dar sovietiniais metais Širvintose, kaip ir kituose respublikos miestuose, buvo pristatyta nemažai daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Gyventojams butai šiuose namuose buvo skirstomi burtų keliu - vieni juos gavo aukščiau, kiti tenkinosi žemesniais aukštais. Svarbu buvo turėti stogą virš galvos. Todėl gavusieji butus nelabai ir skundėsi. Tačiau dabar visi butai - privatūs. Jų šeimininkai stengiasi tvarkytis taip, kaip jiems atrodo geriausia. Bet žemesniųjų aukštų gyventojai neretai priversti paburnoti ar net sugėdinti aukščiau gyvenančius kaimynus...

Savivaldybės administracijos Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vyr. specialistė Vita Janavičienė baigia rengti projektinį pasiūlymą Motiejūnų kaimo vandens ir nuotekų tinklų įrengimui. Šį projektą galima įgyvendinti per kaimų atnaujinimo priemonę. Rajone pagal šią priemonę galima rengti tik vieną projektą. Iš ES struktūrinių fondų jam galima skirti iki 690 tūkst. Lt. Prie šio projekto Savivaldybė turėtų prisidėti 20 proc.  Šį projektinį pasiūlymą vertins Vilniaus regiono plėtros taryba. Jeigu jam bus pritarta, bus rengiama paraiška lėšoms gauti.

Laisvalaikio centro sporto salėje praėjusį šeštadienį šurmuliavo visų rajone esančių seniūnijų sportininkai. Susirinkusius sveikino ir sportinės sėkmės linkėjo mero pavaduotojas Valdas Radionovas ir administracijos direktorė Elena Davidavičienė.
Krepšinio varžybas trys prieš tris į vieną krepšį laimėjo Jauniūnų seniūnijos moterys (T. Rakovskaja, S. Labunskaitė ir D. Vaidachavičiūtė). Antros buvo Širvintų, o trečios - Kernavės seniūnijų krepšininkės.

Nerasime šiandien mūsų šalyje nė vieno, kuris vienaip ar kitaip nesužinotų apie projektus, renginius, spaudos leidinius ar kuriamas programas - apie tai, kas skiriama Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Prisimenami iškiliausieji valdovai, menininkai, visuomenės veikėjai. Tik ar teisinga būtų mūsų istorija be Motinos, spaudos draudimo metais mokinusios iš maldaknygės vaikus lietuviškai, be Moters, kuri tremtyje gebėjo katorgiškus darbus dirbti ir glausti, ginti savo vaikus? Ant vyriškų pečių krito atsakomybė - jiems fabrikavo bylas, atplėšę nuo savo žemės, atskyrę nuo šeimų, kalino lageriuose - kad neliktų šeimos ryšio, kad nebūtų stiprybės... moterys turėjo ištverti, vaikai - išgyventi.
Tarp visų renginių, skirtų Lietuvos vardo tūkstantmečiui, birželio 14-oji, Gedulo ir Vilties diena - skaudžiausias akcentas.