(2010.02.09)

Šaltis kausto žemę ir vis rečiau vaistais patrinamus sąnarius, sniegas paralyžiuoja eismą, atlyginimai ir pensijos nepaliaujamai mažėja, o šalia visų negandų žmones gąsdina didžiulės sąskaitos už šildymą. Tokia tad šios žiemos nūdiena.
Gal klimatas vis dėlto ne šyla, o šąla? Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius habilituotas mokslų daktaras Arūnas Bukantis sako, kad "Žmones painioja orus ir klimatą. Nei savaitės, nei dviejų savaičių karščiai ar šalčiai nėra klimato anomalija. Netgi ir dviejų ar trijų mėnesių netradiciniai orai dar nėra klimato anomalija. Analizuodami klimato kaitos tendencijas, kalbame apie procesus, vykstančius daugelį dešimtmečių. Dabar sakome, kad štai gruodžio ir sausio mėnesiais Europoje buvo šalčiai - o kas kitose Žemės rutulio vietose, ar Europa yra visas Žemės rutulys?

Praeitą trečiadienį Širvintų kultūros centre vyko režisieriaus Gintaro Varno spektaklis Dekalogas. Daugelis širvintiškių buvo nustebinti pigiais bilietais į spektaklį. Nemažai žmonių spektaklyje lankėsi iš vis veltui. Ne, ne todėl, kad spektaklis prastas buvo. Spektaklis vertinamas labai aukštais žinovų atsiliepimais. Spektaklio vizitą į Širvintas parėmė Atviros visuomenės instituto Pagalbos fondas.
Atviros visuomenės institutas, filantropo George Soroso iniciatyva, 2009 m. viduryje įsteigė "Pagalbos fondą”, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinės krizės padarinių poveikį labiausiai pažeidžiamoms Vidurio, Rytų Europos bei posovietinio regiono šalių visuomenės grupėms.

Širvintose ir Kabaldos kaime vykdomas vandentiekio projektas - vienas iš didžiausių ir gyventojams aktualiausių darbų. Dėl jų nuolat vyksta diskusijos, pasirodo įvairių publikacijų rajono spaudoje, žmonėms kyla klausimų, girdisi ir nepasitenkinimo balsų. Apie tai "Krašto naujienų" redakcija uždavė keletą klausimų Neries upės baseino projektų įgyvendinimo vadovui Petrui Opanovičiui.        
- Kaip sekasi vykdyti projektą, kokie rezultatai jau pasiekti?
-  Vykdant  Neries upės baseino investicinės programos I -ojo etapo projektą ,,Širvintų miesto ir Kabaldos kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei rekonstrukcija" paklota apie 80 procentų visų vandentvarkos tinklų ir įrengta apie 30 procentų atšakų iki gyventojų sklypų.

Tęsiasi Lietuvos II-osios lygos salės futbolo II-jo rato pirmenybių varžybos. ,,Širvinta" namuose žaidė su Vilniaus ,,Olimpija". Nuo pirmųjų rungtynių minučių širvintiškiai pirmavo ir užtikrintai laimėjo pirmąjį kėlinį rezultatu 4:1. Antrajame kėlinyje viskas apsivertė aukštin kojomis. Vilniečiai pradėjo aktyviai žaisti ir  tai davė jiems teigiamų rezultatų. Jie pelnė vieną po kito įvartį ir rezultatas tapo lygus 4:4. Širvintiškiai pagaliau prabudo ir vėl išsiveržė į priekį rezultatu 7:5. Atrodė, kad ,,Širvinta " turėtų laimėti, tačiau prastas vartininko ir mūsų žaidėjų žaidimas rungtynių pabaigoje  leido išplėšti ,,Olimpijai" pergalę rezultatu 8:7 ir išsivežti iš Širvintų 3 taškus.

Ot tai šaltukas suspaudė! Tvoros lyg prieš penkiasdešimt metų poška, kaminai be perstojo rūksta, visus į neviltį varydami, baugindami milžiniškomis sąskaitomis už šildymą. Tik vaikams ir sportininkams vienas smagumas. Nors ant kalnelių sniego galėtų būti ir daugiau. Ypač, kur atokiau - nešienautų pievų stabarai kyšo iš pusnynų, primindami apie jų šeimininkų nepadarytus darbus. O vairuotojai džiaugiasi, kad liovėsi snigti, nes vairuoti veik nevalomais keliais nei vienam nesinori.

Seimo nario "darbiečio" Jono Pinskaus laukia nemalonumai: namų valdoje gali tekti griauti ne tik dviejų metrų aukščio kapitalines gelžbetonines tvoras, bet ir pirtį - visi statiniai greičiausiai pastatyti savavališkai užimtoje valstybės žemėje. Tokią "Ekstros" įžvalgą patvirtino ir gamtosaugos pareigūnai.
"O, ir vėl kaimynas skundžiasi", - telefonu kalbintas nustebo J.Pinskus ir ėmė būgštauti, ar verta kalbėti, - jis dabar tolimame užsienyje ir brangiai teks mokėti už pokalbį. Priminus, kad naudojasi tarnybiniu telefonu, nusileido, tačiau atsakymai buvo lakoniški.
1998-aisiais, dar būdamas saldainius gaminančios bendrovės "Edroma" direktorius, J.Pinskus kartu su žmona Živile Vilniuje įsigijo 16,9 aro sklypą sodų bendrijoje su senais pastatais. Registrų centro duomenimis, Ž.Pinskuvienė, kuriai priklauso didesnioji sklypo dalis, už ją dar nėra iki galo atsiskaičiusi.

Baigėsi 2009-ieji. Įvairiapusiški ir neramūs metai. Apie tai, kokie jie buvo mūsų rajonui, jo gyventojams kalbamės su Širvintų rajono savivaldybės meru Kęstučiu Pakalniu ir Savivaldybės  administracijos direktore Elena Davidavičiene.
- Kaip vertinate praėjusius metus? Kokie jie buvo mūsų rajonui?
Kęstutis Pakalnis: Žvelgdamas į praėjusius metus, pirmiausia, žinoma, matau sunkmetį, taupymą, mažėjančias rajono įmonių darbų apimtis, didėjantį nedarbą, karpomą visų sričių biudžetą ir atlyginimus. Tačiau šalia to buvo ir daugybė gražių dalykų - Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimas, Baltijos kelio 20-mečio renginiai, priminę mums didžiąsias vertybes, suteikę bendrumo jausmo. Buvo naujovių ir atradimų. Kasdienis kantrus visų mūsų darbas davė pastebimų rezultatų. Juk nepaisant sunkmečio iššūkių, gyvenimas judėjo į priekį - mūsų rajone vaisių pradėjo duoti paskutiniųjų kelerių metų įdirbis, gyventojai realiai pradėjo justi didžiųjų ES finansuojamų projektų rezultatus. Taryba pritarė vietos plėtros strategijai, patvirtino rajono bendrąjį planą, infrastruktūros plėtros specialiuosius planus. Tai atvėrė galimybę rajone investuoti. Daug pasikeitimų įvyko mieste - jis gražėja, įrengta naujų šaligatvių, skverų. Šiaurinėje ir rytinėje miesto dalyse, Kabaldos kaime bus pradėti rengti vandentiekio ir nuotekų tinklai.

Antradienį visos šalies žiniasklaidos priemonės garsiai prabilo apie tai, kad Širvintų tarybos nario Alfredo Astiko šeima atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Tyrėjus sudomino šio politiko žmonos gaunama motinystės išmoka.
Lietuvos rytas sausio 12 dieną rašė "Į tyrėjus kreipėsi Širvintų rajono taryba, prašydama ištirti, ar teisėtai partijos "Tvarka ir teisingumas" Širvintų skyriaus pirmininko 43 metų A.Astiko sutuoktinė Jurgita Pukaitė kas mėnesį gauna apie 7 tūkstančių litų motinystės išmoką.

Visus išgąsdinęs kiaulių gripas pamažu traukiasi. Lietuvoje šis virusas nusinešė 18 žmonių gyvybių. Visuomenė ir žiniasklaida jau spėjo apkaltinti valdžią nerangumu įsigyjant vakcinos nuo pandemijos. Tačiau atrodo, kad valdžios nerangumas šįkart išėjo į naudą!
Praėjusių metų pabaigoje Lietuva iš Olandijos nupirko 27 tūkst. dozių vakcinos nuo pandeminio gripo už beveik vieną milijoną litų. Tačiau paaiškėjo, jog skiepytis nenori net medikai, nors pastarieji kasdien bendrauja su kosinčiais ir čiaudančiais pacientais. Kyla klausimas: ar olandai pasidalijo vakcina su tik vėlyvą pavasarį turėjusia gauti šią vakciną Lietuva, ar paprasčiausiai jos atsikratė? Gal olandai atsikratė vakcina, dėl to, kad ji vertinama gana skeptiškai?