(2010.03.26)

Pykome, barėme, vijome žiemą, tai ši, supykusi, taip trenkė durimis, kad vos nepaskendo visa Lietuva. Per parą „putodams sniegs į nieką pavirto“, o upės, upeliai ir ežerai, netilpę į savo krantus, išsiliejo, išsiskleidė ir ėmė savo tvarką daryti. Kas vandeniui darbo, kad žmonės perdaug arti savo namelius susistatė. Ėmė ir užliejo ištisus kaimus, sodus, paskandino mašinas, rūsius, kambarius. Vanduo gi nei smegenų, nei sąžinės turi. Nors! Sako, kad vanduo turi atmintį. Kažin, ką jis taip staiga „prisiminė“. Gal tai, kad tūlas naujasis lietuvis Jonas iš Kauno rajono, pasistatęs rūmus prie pat Neries, užtvėrė priėjimą prie maudyklos suodiniems gretimo kaimo vaikams. Gal tai, kad kitas Jonas iš Panevėžio nusipirko pusę rajono ežerų ir už kilogramą pagautų ešeriokų iš kaimynų žvejų paskutinius skatikus susirenka, o naktimis pats tinklais iš ežerų valtimis žuvį semia.

Viename iš paskutinių Širvintų rajono tarybos posėdžių buvo priimtas sprendimas išleisti neapmokamų atostogų Širvintų rajono merą Kęstutį Pakalnį (nuo kovo 15 iki 20 dienos imtinai). Tokie sprendimai šiais laikai niekam ne naujiena, tad daugeliui tai atrodė savaime suprantama ir net pagirtina – meras solidarizuojasi su visais darbuotojais. Ką meras veiks per atostogas, niekam net nebuvo įdomu.

Tačiau praeitos savaitės pabaigoje redakciją pasiekė gandas, kad meras išskrido į Izraelį. Ir ne su bet kuo, o su viena šeimos gydytoja ir ne bet kaip, o už farmacininkų pinigus. Pasidarė labai smalsu, su kokia šeimos gydytoja, kodėl už farmacininkų pinigus.

Susitikimai su rinkėjais – privaloma Seimo narių veikla. Pagal Seimo nario statutą, „Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais ir juos informuoti apie savo veiklą. Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus ir, jeigu reikia, juos siunčia svarstyti valstybės institucijoms".

Taigi, vadovaudamasis statutu, gerbiamas Seimo narys Jonas Pinskus nuolat susitikinėja su „rinkėjais“ – Širvintų rajono gyventojais (nors ne širvintiškiai jį į Seimą rinko). Ir nuolat stengiasi jiems „padėti“. Tik ta pagalba dažnai būna panaši į pagalių kaišiojimą į ratus Širvintų rajono savivaldybės  vadovams. Arba į gyventojų ir vadovų kiršinimą.

Praeitą šeštadienį Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje buvo ypatinga diena – oficialiai atidarytas modernus ir šiuolaikiškas mokytojų kambarys. Tokiu mokytojų kambariu galėtų didžiuotis kiekviena didmiesčio mokykla. Tačiau tai – ne kažkieno dovana, ne vienas „prabangus“ projektas, o nuoseklaus ir ilgamečio mokyklos darbuotojų darbo vaisius. Kaip papasakojo mokyklos direktorius Pranas Kamienas, dalyvauta visur, kur tik įmanoma. Mokyklos mokytojai visada labai atviri naujovėms, pirmieji rašo projektus. Tad projektinė veiklos patirtis – milžiniška. Pradėta nuo MTP (Mokyklų tobulinimo programos), vėliau - kai tarp dr. J. Kazicko šeimos fondo ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, numatanti įgyvendinti novatoriškus projektus. Dar vėliau - „Besimokančiųjų mokyklų tinklo (BMT)“ kūrimo bandomajame projekte.

Šiais metais aukštais reikalavimais garsėjančiame konkurse „Sidabriniai balsai 2010“ dalyvavo du širvintiškių kolektyvai – Širvintų kultūros centro moterų duetas (vadovė A. Burakovienė) ir Čiobiškio filialo moterų ansamblis (vadovė I. Strakauskienė).

Solistų ir vokalinių ansamblių konkursas „Sidabriniai balsai 2010“ organizuojamas nuo 1971 metų kas penkerius metus. Konkurso tikslas – gaivinti kamerinio muzikavimo tradicijas, aktyvinti šio vokalinio žanro dainininkų veiklą, ugdyti solistų ir vokalinių ansamblių meistriškumą, propaguoti lietuvių kompozitorių kūrybą.

Šiais metais buvo siekiama tęsti šią prasmingą tradiciją, aktyvinti kamerinio vokalinio žanro ir dainininkų mėgėjų veiklą, ugdyti solistų ir vokalinių ansamblių meistriškumą, gaivinti kamerinio muzikavimo tradicijas, propaguoti lietuvių kompozitorių profesionalų ir mėgėjų autorinę kūrybą, išrinkti ir paskatinti geriausius, įvertinti vokalinių ansamblių meninį lygį.

(Potvynis Širvintose).

Praeitos savaitės pabaigoje ir šios pradžioje visomis bangomis nuvilnijo pavojaus signalas - Lietuva skęsta. Truputį pasidžiaugę pavasarinė šiluma ir akyse nykstančiais sniego lopiniais, sulaukėme tikro tvano. Patvinusi Neris, Nevėžis, Minija ir naujienų laidose net neįvardijami upeliūkščiai. Semiamos gyvenvietės, miestai prie upių ir kitų vandens telkinių, iš šių gyvenviečių evakuojami žmonės. Tokia padėtis paupiuose buvo nuo sekmadienio ir kito atsižvelgiant į ledų sangrūdų judėjimą, sniego tirpimo greitį.

Trečiadienio duomenimis, Šiaurės rytų Lietuvoje potvynio vanduo slūgo, laukiama potvynio ir ledonešio pamaryje, kadangi ledo lytys iš daugelio Nemuno intakų jau pasiekė patį Nemuną.