Estai : Lenkijos ir Lietuvos ginčas peržengė sveiko proto ribą
Estijos laikraštis “Posttimes” straipsnyje “Lenkijos ir Lietuvos ginčas peržengė sveiko proto ribą” rašo,  kad konfliktas tarp Varšuvos ir Vilniaus gali sugriauti visus strateginius projektus, kad jo eskalavimo nemalonus pavyzdys – Lenkijos derybos dėl NATO oro misijos Baltijos valstybėse perkėlimo iš Lietuvos į Estiją. Estai teigia, jog dėl Lenkijos ir Lietuvos ginčo Estija nieko nelaimi, bet gali pralaimėti daug svarbesniais strateginiais – karinio bendradarbiavimo ir energetinio saugumo – klausimais, primindami Edwardo Lucaso prielaidą, kad Lenkijos ir Lietuvos konfliktą provokuoja Rusija.

ESTIJA
Per pirmąjį šių metų ketvirtį prašymų gauti valstybės subsidijas elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo pateikta už beveik 19 mln. eurų, palyginti su 12,1 mln. eurų tuo pačiu laikotarpiu pernai.
 Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorė "Elering" teigė, kad prašymų padaugėjo, nes buvo paduota daugiau prašymų gauti subsidijas už elektrą, gaminamą iš biomasės ir biodujų.
Estijos suvartojamos atsinaujinančių išteklių energijos dalis išaugo 16 proc., palyginti su 11 proc. 2011-aisiais.
Kovą Estijoje iš atsinaujinančių šaltinių buvo pagaminta 388 gigavatvalandžių elektros. Per metus šis kiekis išaugo 53 proc.
69 proc. energijos buvo pagaminta iš atliekų, biomasės ir biodujų, 28 proc. iš vėjo energijos ir 3 proc. iš hidroenergijos.

D. Grybauskaitės klausimas
Portalas kresy.pl informuoja, kad Lietuvos premjeras Andrius Kubilius  radijo laidoje ragino nedramatizuoti situacijos ir baigti diskusijas prezidentės Dalios Grybauskaitės nedalyvavimo Lenkijos ir Baltijos vadovų sustikime klausimu. Premjeras sakė, kad jį džiugina prezidento Bronislawo Komorowskio išsakyta nuomonė, jog nereikia tautinių mažumų problemų sieti su regioninio saugumo klausimu. Taip pat informavo, kad kitą savaitę vyks į Lenkiją, į  Centrinės, Vidurio ir Rytų Europos valstybių premjerų susitikimą, kur turės progą su lenkų kolegomis aptarti bendrų sprendimų reikalaujančius klausimus.

Lenkijoje, Zakopanėje, pastatytas paminklas, skirtas 2010 m. įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis bei kiti svarbūs pareigūnai, aukoms pagerbti, remdamasi naujienų agentūra PAP skelbia "RIA Novosti".

Lenkija ir Rusija ● “Moskovskije novosti” informavo apie tai, jog Europos žmogaus teisių tribunolas Strasbūre balandžio 16 d. paskelbs, kad Rusija nėra kalta dėl masinės lenkų karininkų egzekucijos 1940 m. Katynėje. Tačiau Lenkijos užsienio reikalų viceministras Maciej Szpunar, komentuodamas šią informaciją, pranešė, jog Strasbūro tribunolas nenagrinėjo Rusijos kaltės dėl Katynės žudynių klausimo, o vertino Rusijos valdžios elgesį Katynės aukų artimųjų atžvilgiu. Primenama, kad aukų artimieji savo skunde tribunolui kaltino Rusijos valdžią dėl tinkamo Katynės žudynių teisinio įvertinimo stokos, jų kaltininkų nenustatymo ir jų nenubaudimo. Tribunolui pripažinus Lenkijos piliečių reikalavimų pagrįstumą, 2004 m. nutraukta Katynės byla turėtų būti atnaujinta.
“Rzeczpospolita”, komentuodama “Moskovskije novosti” publikaciją, rašo, kad Rusija iš anksto sukėlė “informacinį triukšmą”, siekdama paslėpti pralaimėjimą Strasbūro tribunole. Jis savo nutartį dėl Katynės žudynių aukų artimųjų skundo prieš Rusiją skelbs tik balandžio 16 d. Lenkų diplomatų teigimu, Maskvos iš anksto paskelbta informacija apie Lenkijos pralaimėtą bylą – tai “klasikinė antis”, kuri atitinkamai nukreips komentarus apie tribunolo nutartį. “Gazeta Wyborcza” apžvalgininkas prognozuoja, jog Rusijos “žaidimas” – nutekinimas dar neskelbtos tribunolo nutarties – tai ženklas, kad ji gali būti palanki Lenkijai.

Grybauskaitė tapo regiono problema
Portalas kresy.pl informuoja, kad į Lenkiją prezidento Bronislawo Komorowskio kvietimu atvyksta Latvijos ir Estijos prezidentai Andris Berzins ir Toomas Ilves. Prezidentai balandžio 17 d. tarsis dėl bendros pozicijos per NATO viršūnių susitikimą gegužės 20–21 d. Čikagoje. Primenama, jog Lenkijos prezidento pakvietimą gavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau jį atmetė.  Taip pat apžvelgiama žurnalo “Veidas” publikacija “Grybauskaitė tapo problema visam regionui”.

Rytoj, balandžio 21 d., visoje Lietuvoje vyks akcija „Darom 2012“, kurios metu bus renkamos atliekos, tvarkoma aplinka. Šiemet prie akcijos prisidės Kroatija, Austrija, Latvija, San Franciskas ir Rusija (Kaliningrado sritis).

Vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Giunterio Grasso pavardė ir jo portretai  dabar dažniau šmėžuoja ne literatūros, o politikos skiltyse laikraščiuose bei interneto portaluose. Kaip praneša pasaulinės naujienų agentūros, Giunteris Grassas keliuose laikraščiuose paskelbtame savo eilėraštyje aštriai kritikuoja Izraelio politiką Irano atžvilgiu.

LENKIJA IR RUSIJA Kublik, Andrzej. Gazprom dyktuje nam warunki. Grozi wstrzymaniem dostaw.
“Gazeta Wyborcza” praneša, kad Rusijos koncernas “Gazprom” grasina Lenkijai teismais ir dujų tiekimo nutraukimu, jei neatgaus teisės valdyti tranzitinį dujotiekį “Jamal”, kuris iš jo buvo atimtas Lenkijai įvedus Europos Sąjungos (ES) trečiojo energetinio paketo antimonopolines taisykles. Bet pasirodo, Lenkija iki šiol nepapildė savo Dujų įstatymo nauja ES dujų direktyva, todėl dabar Ūkio ministerija karštligiškai skuba taisyti šį įstatymą, siekdama apsaugoti dujų vartotojus nuo dujų monopolistų ir išvengti Briuselio bausmės. Europos Komisija (EK) suabejojo Waldemaro Pawlako vadovaujamos Ūkio ministerijos informacija apie dujų direktyvos įgyvendinimą, todėl pareikalavo įrodymų, kurių negavus, pagrasino Lenkiją apskųsti ES Teisingumo tribunolui.

Prieš kelis mėnesius prisiminėme vaikystę. Mat mūsų mokykla, dabartinė Kauno J.Jablonskio gimnazija, kurioje praleidome 11 taip nutolusių metų, šventė savo 80 metų jubiliejų. Jo ekselencija prezidentas Valdas Adamkus čia susirinkusioje kompanijoje buvo, be abejo, ryškiausia žvaigždė.
Kiti kukliau šnekučiavosi savo buvusiose klasėse, pažindinosi iš naujo ir be didelių emocijų dalijosi senesniais ir visai šviežiais įspūdžiais. Mano klasiokas, profesorius, medicinos daktaras Gediminas Žukauskas, su kuriuo į iškilmes ir keliavome kartu, labiausiai tituluotas iš klasiokų, tad dižiuojamės, kad sveikatos bei mokslo temomis nuolat konsultuoja „Krašto naujienų“ redakciją, tačiau kitas profesorius, tądien kukliai prisistatęs kaip mokslo darbuotojas Arminas Ragauskas, daug apie savo darbus nešnekėjo, o ir klausinėjome nedaug, nes žinojome, jog dirba tokiose srityse, kur didesnės ar mažesnės paslaptys įpratino plačiai nešnekėti.
Dabar, prieš kelias dienas paaiškėjo, kad Arminas su savo komanda Kauno technologijos universitete (KTU) nustebino ne tik buvusius klasiokus, bet ir JAV kosmoso tyrinėtojus. Jie, pasirodo išsprendė galvosūkį, kurį daugiau nei šimtmetį tyrinėjo viso pasaulio mokslininkai, jo neįveikė net galingoji JAV kosminių tyrimų agentūra NASA. Prof.A.Ragausko ir kolegų išradimai medikams padės išsaugoti tūkstančius sunkias galvos traumas patyrusių žmonių gyvybių, o astronautams – atlikti ilgus kosminius skrydžius.
Pasaulinė sveikatos organizacija galvos traumas vadina mūsų amžiaus epidemija. Ji ne tik yra pagrindinė jaunų žmonių (iki 45 metų) mirties priežastis, ypač – išsivysčiusiose šalyse, bet ir atneša didelių finansinių nuostolių, kurie JAV ir Europos Sąjungoje kasmet siekia dešimtis milijardų JAV dolerių.
Nors moderniuose, įvairios įrangos kimšte prikimštuose neurochirurgijos reanimacijos centruose mirčių dėl patirtų sunkių galvos traumų skaičių pavyko sumažinti nuo 50 proc. iki 5 proc., išgyvenusieji dažnai lieka neįgaliais. Tą lemia antriniai smegenų sužalojimai – dėl patirtos traumos smegenys gali staiga ištinti, todėl sutrinka kraujo apytaka galvoje ir vos per kelias minutes ar net sekundes įvyksta negrįžtami procesai – žūsta neuronai, smegenų ląstelės. Prisiminkime neseniai prof.Kazimierą Prunskienę ištikusią bėdą: kaip tik smegenų tinimas vertė chirurgus imtis ekstra priemonių.
Plačiau apie šį išradimą, nustebinusį pasaulio mokslo visuomenę, skaitykite žurnalisto Šarūno Bulotos straipsnyje.
Virginijus Martišauskas