Gamta karvių pieną sukūrė ne žmonėms, o veršiams, bet ir veršiai nėra tokie kvaili, kaip žmonės, nes kelis mėnesius jo pagėrę, pradeda ėsti žolę. Tuo tarpu žmonės yra vieninteliai visoje žemėje, kurie geria kitiems gyvūnams sukurtą pieną. Nors žmogus, laiko save protingiausia būtybe žemėje, mitybos atžvilgiu dauguma gyvūnų yra daug daugiau išprusę nei vidutinis vartotojas.  Ar žinote, jog natūraliai karvėms neskirta duoti pieno visą jos gyvenimo laikotarpį. Gamta viską sutvarkiusi taip, kad karvės duodamo pieno užtektų jaunam veršiukui, tuo tarpu, kai ji nenustojama melžti sutrikdomas natūralus, gamtos padiktuotas ciklas.

Tiesa, būtų dar puse bėdos, jei žmonės vartotų nepasterizuotą pieną, kaip tai darė daugelį metų, nes pasterizuotas pienas pakeičia struktūra ir taip tampa net nuodingas.

Pasterizuotas pienas sukelia chroniškas ligas

Kas atsitinka kai pienas yra pasterizuojamas? Pasterizavimo procesą išrado L.Pasteur, kuris taip pat yra bakterijų ir mikrobų teorijos autorius (jis teigia kad daugelį ligų sukelia bakterijos ir mikrobai). Kad sunaikintų piene esančias bakterijas, pieno pramonė pasterizuoja (kaitina pieną iki 70-80° karščio). Šio proceso metu pasikeičia pieno struktūra. Pasterizavimas pieno cukrų, kitaip žinomą kaip laktozę, paverčia į beta-laktozę, kuri yra daug greičiau įsisavinama ir to rezultatas – staigus gliukozės padidėjimas kraujyje ir po to sumažėjimas, dėl kurio greitai pajuntamas alkis. Tai ypač žalinga diabetikams.

Homogenizavimas

Daugelis žmonių net nežino, kad pienas yra ne tik pasterizuojamas, bet dar ir homogenizuojamas. Homogenizavimas yra procesas, kai pienas leidžiamas per labai tankų filtrą, kuris sumažiną piene esančių riebalų ir baltymų molekules, kad riebalai lygiai pasiskirstytu visame butelyje ir nenusistotų ant paviršiaus. Deja, šis procesas pakeičia natūralią pieno struktūrą ir taip jį padaro dar labiau nevirškinamu.

Homogenizuojant piene esančios riebalų molekulės apgaubia ar prikimba prie baltymų molekulių, taip apsunkindama jų virškinimą. Nesuvirškinti baltymai yra įsiurbiami į kraują, o tai sukelia alergija ir kitas autoimunines ligas tokias kaip reumatoidini artritą, bronchinę astmą, šienligę, kitas alergijas, jautraus žarnyno sindromą. Skatindamas gleivių susidarymą organizme, pieno paūmina plaučių ir kvėpavimo takų ligas ir visiems gerai žinoma slogą.

Pieno alergijos

70% suaugusiųjų turi bent minimalų pieno netoleravimą (nevirškinimą). Taip yra todėl, kad pienui ir jo produktams virškinti reikalingas enzimas – laktazė. Vaikai šio enzimo turi pakankamai, bet su amžiumi šio enzimo mažėją ir daugelio suaugusiųjų organizmas jo nebegamina arba gamina nepakankamai. Dėl to pienas būna nesuvirškintas. O nesuvirškintas ar blogai suvirškintas maistas nuodija organizmą ir taip sukelia įvairias ligas ir alergijas. Laktazės mažėjimas yra dar vienas gamtos įrodymas, kad suaugęs žmogus neturėtų vartoti pieno.

Pienas ir kalcis

Vartodami pieną ir jo produktus žmogaus organizmas praranda daugiau kalcio negu jo pasisavina. Taip atsitinka dėl sekančių priežasčių: nors karvės piene yra gausu kalcio, jis yra tokioje formoje, kad žmonių organizmas beveik nesugeba jo pasisavinti. Beje motinos piene yra keturis kartus mažiau kalcio negu karvės, tačiau krūtimi maitinami vaikai pasisavina kur kas daugiau kalcio iš motinos pieno negu iš karvės.

Kita priežastis yra ta, kad karvės pienas „rūgština“ organizmą (žemina jo ph), bei turi daug fosforo rūgšties. Organizmas, norėdamas neutralizuoti pieno sukeltą rūgštingumą bei jame esančią fosforo rūgštį, turi paimti kalcį iš kaulų. Toks procesas ilgainiui priveda prie trapių kaulų ir osteoporozės problemų.

Jei negalite gyventi be pieno

Jei negalite atsisakyti pieno, tai bent jau vartokite nepasterizuotą – pirkite tiesiai iš ūkininkų. Toks pienas, taip pat, daug geriau vaikams, tik žinoma reikia pirkti iš patikimo ūkininko.

Suaugusiems geriau gerti raugintą pieną. Nepasterizuotas raugintas pienas turi naudingų žarnyno bakterijų. Taip pat raugimo procesas suskaido piene esančia laktozę ir taip pieną padaro lengviau virškinimą. Yra teigiama, kad ožkos pienas yra geriau nei karvės ir ne taip alergiškas. 

         Kaulus stiprina ne pienas, o varškė, bet tik naminė ir jokių būdu ne parduotuvėje pirkta, nes ten yra tik varškės surogatai.

• Kalcio šaltinis. Bene daugiausiai pagyrų varškė nusipelno dėl didelio kalcio kiekio. Šis mikroelementas labai reikalingas ir vaikams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, mat nuo jo priklauso kaulų tvirtumas. Tai labai svarbu augančiam organizmui. O vyresniame amžiuje kalcis apsaugo nuo osteoporozės. Manoma, kad kalcis padeda ilgiau išlikti jaunatviškiems, o susirgus greičiau pasveikti.

• Daug mineralinių medžiagų ir vitaminų. Be svarbiausio varškėje esančio mineralo kalcio, joje yra ir daug fosforo, nemažai kalio, natrio, geležies. Gausu varškėje ir vitaminų. Ypač daug vitaminų A, E, B2, B6, B12, PP, C.

• Nepakeičiamosios aminorūgštys. Varškė labai maistingas produktas todėl, kad joje daug ypatingų baltymų, kuriuose yra nepakeičiamųjų aminorūgščių. Jų organizmas pats nesintetina, todėl šių medžiagų būtina gauti su maistu.

• Vertingi pieno baltymai. Žmogaus organizmui labai svarbu gauti pakankamai pieno baltymų, nes jie padeda atsinaujinti ląstelėms, skatina naujų susidarymą, suaktyvina fermentų darbą, padeda šalinti iš organizmo cholesterolį.

• Lengviau pasisavinama nei pienas. Varškėje esančius ypač vertingus pieno baltymus organizmas pasisavina lengviau nei iš geriamo pieno, nes kaitinant pieno baltymas kazeinas sutirštėja ir jį skrandžiui lengviau suvirškinti. Tad varškę drąsiai valgyti gali net tie žmonės, kuriems netinka pienas.

• Reguliuoja medžiagų apykaitą. Reguliariai skanaujant liesos varškės galima išvengti aterosklerozės ir medžiagų apykaitos sutrikimų. Mat varškėje esančios medžiagos normalizuoja riebalų apykaitą organizme – daugiau jų paverčiama energija ir mažiau susikaupia bei nusėda ant kraujagyslių sienelių.

• Stiprina organizmą. Varškė teigiamai veikia virškinimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas, gerina kraujo apytaką. Varškėje yra metionino – aminorūgšties, saugančios kepenis nuo kenksmingų medžiagų.

• Neapkrauna virškinimo sistemos. Varškę galima valgyti sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, nes ją virškinant išsiskiria gerokai mažiau skrandžio sekreto, druskos rūgšties ir fermentų, negu virškinant pieną ar rūgpienį.

     NAMINĖ VARŠKĖ ALIEJUJE

• 1000 g naminio pieno varškės,

• 50 g kapotų džiovintų pomidorų,

• 20 g naminės adžikos (gali būti ir Valdorfo aitrioji adžika),

• 10 g druskos,

• 5 g džiovintų peletrūnų,

• 500 ml aliejaus,

Sumaišyti naminio pieno varškę su kapotais džiovintais pomidorais, namine adžika (gali būti ir Valdorfo aitrioji adžika), druska, džiovintais peletrūnais. Iš varškės suformuoti graikinio riešuto dydžio rutuliukus, juos galima apvolioti kanapėse, kmynuose, sezame, grūstuose riešutuose, saulėgrąžose (kiekvienas rutuliukas turės vis kitokį skonį), dėti į du pasterizuotus 500 g stiklainius, užpilti aliejumi, išmaišytu su išspaustu česnaku. Laikyti šaldytuve galima du mėnesius.