Antstolė buvo pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalis) ir areštuoto didelės vertės turto neteisėto perleidimo kitam asmeniui (BK 246 str. 2 d.).
Teismas D. M. skyrė laisvės atėmimą keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sostinės antstolė D. M. savo vykdomojoje byloje areštavo dviejų bendrovių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jį realizavo žinodama, kad dalis jo areštuota pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį, siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti kitų asmenų beveik 200 tūkst. litų kreditiniai reikalavimai.

Alytuje registruotos statybos bendrovės ir Vilniuje esančios dukterinės jos įmonės turtą antstolė D. M. areštavo siekdama išieškoti iš jų kelių milijonų litų skolą vienos Estijos bendrovės naudai.

Žinodama, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties pagrindu kita antstolė Turto areštų registre jau yra įregistravusi areštą daliai statybos bendrovės turto, įvertinto 250 tūkst. litų, D. M. 2009 m. spalio 9 d. tam pačiam turtui įregistravo savo areštą, o spalio 12 d., neinformavusi nei savo kolegės, nei asmenų, kurių kreditiniams reikalavimams užtikrinti tas turtas buvo areštuotas, pardavė šį turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui savo vykdomojoje byloje.

Antstolė D. M., valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo veiksmais valstybei ir juridiniam asmeniui padarė didelės žalos, kadangi asmenys, kurių kreditiniams reikalavimams užtikrinti buvo areštuota dalis statybų bendrovės turto, prarado galimybę įgyvendinti teismo pripažintas turtines teises dėl maždaug 200 tūkst. litų išieškojimo.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo datos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.