Širvintų rajono savivaldybės taryba  Igno Šeiniaus premiją nusprendė skirti Širvintų kultūros centro kameriniam chorui „Navis“ bei savivaldybės tarybos nariui, gydytojui Antanui Lidžiui.
Gydytoją radiologą, rajono tarybos narį A.Lidžių nuspręsta  pagerbti už nuopelnus socialinės infrastruktūros srityje, iniciatyvas sveikatinimo veikloje ir rūpinimąsi kokybiška sveikatos priežiūra, teigiama savivaldybės tarybos sprendime.
A.Lidžius, dirbdamas Širvintų ligoninės vyriausiuoju gydytoju, sutvarkė ir pagerino ligoninės materialinę bazę, teikiamų paslaugų kokybę ir medicininių paslaugų prieinamumą. Jo iniciatyva buvo pastatyti du naujos ligoninės korpusai, keletas ambulatorijų ir medicinos punktų kaimuose, sudaryta kvalifikuotų specialistų komanda.
Seniausiam rajono meno saviveiklos kolektyvui - chorui „Navis“ -I.Šeiniaus premija bus skirta už ilgametę aktyvią kūrybinę veiklą, chorinio meno sklaidą, Širvintų krašto garsinimą įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose.
Tradiciškai Igno Šeiniaus premijos bus įteiktos valstybės šventės metu, Vasario 16. „Krašto naujienos" savo ir skaitytojų vardu nuoširdžiai sveikina laureatus.

Per  Kalėdas “Apvalaus stalo klube” Vyno Lounge  su dideliu pasisekimu koncertavusi džiazo grupė sugrįžta į Trakus, Kalėdų senelių sostinę. Gruodžio 7 dieną, 19.30 val.jaukioje terasoje vėl klausysimės jaunųjų džiazo žvaigždžių – Andrejaus Polevikovo trio ir vokalistės Kristinos Svolkinaitės. Klavišiniais grojantis A.Polevikovas – nuolatinis vasarą Trakuose vykstančios Galvės džiazo fiestos dalyvis, žinomas džiazo atlikėjas bei kūrėjas, daugelio džiazo projektų organizatorius ir dalyvis. Kontrabosu gros Denis Murašov, mušamaisiais – Andrius kairys. Šią virtuoziškų muzikantų  kompaniją įspūdingu dainavimu papuoš jau gerai žinoma džiazo padangėje dainininkė K.Svolkinaitė. Šio naujojo muzikos projekto – džiazo vakarų Trakuose  autorius – Rūdiškių muzikos  mokyklos direktorius  Aringas Šumskas. Jo žodžiais, kalėdinis koncertas paliko tokių stiprių įspūdžių, kad publika panoro dar kartą pasiklausyti šių džiazo atlikėjų. Trečiasis džiazo vakaras yra vienas iš visą mėnesį  Trakuose vykstančios Kalėdų senelių sostinės baigiamųjų renginių. 8 528 55595 , 8 699 13769, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .
Sigita Nemeikaitė
Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė

Širvintų rajono savivaldybės administracija kviečia kultūros, švietimo, ugdymo įstaigas, valdžios institucijas, įmones, visuomenines ir kūrybines organizacijas, kūrybinius kolektyvus, fizinius asmenis ir meno kolektyvus iki 2012 m. sausio 15 d. siūlyti pretendentus I. Šeiniaus premijai gauti. Premija yra skiriama už reikšmingiausius muzikos, dailės, choreografijos ir kitų meno sričių kūrybos darbus, etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, altruistinę veiklą, už Širvintų krašto kultūros reprezentavimą respublikoje ir už jos ribų (leidiniais, garso ir vaizdo įrašais, publikacijomis, viešaisiais renginiais, koncertais, televizijos laidomis, švietėjiška ir kraštotyrine veikla ir kt.). Pretendentus siūlantys fiziniai, juridiniai asmenys ar kolektyvai Savivaldybės administracijai privalo pateikti išsamią veiklos charakteristiką, kurioje aprašomi asmens ar kolektyvo nuveikti darbai, pažymima, už kokius nuopelnus rekomenduojami gauti premiją. Prie veiklos charakteristikos pageidautina pridėti iliustracinę medžiagą (fotonuotraukos, atsiliepimus spaudoje, lankstukus, garso ir vaizdo įrašus ir kt.). Širvintų rajono savivaldybės administracija vykdo pretendentų registravimą vadovaudamasi Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 76 „Dėl Igno Šeiniaus premijos steigimo“ patvirtintų Igno Šeiniaus premijos skyrimo nuostatų 5.1. papunkčiu. Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į mero patarėją Jurgitą Pukaitę tel. 8 686 31 620; 31 255, el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . iGNO ŠEINIAUS PREMIJOS LAUREATAIs iki šiol buvo:  2005 metai  Vokietijos Zaterlando krašto Štriuklingeno miesto pilietis Bernardas Klasenas - už aktyvią altruistinę veiklą Širvintų krašto žmoinėms. 2006 metai  Meno mokyklos mokytoja metodininkė Aldona Pažusytė. Vidutinio amžiaus žmonių šokių kolektyvas „Viesula“, vadovė Virginija Šimonėlienė 2007 metai  Širvintų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos vyresnioji mokytoja Jūratė Barbaravičienė. Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro režisierė Sidona Ušackienė. Širvintų rajono Družų bibliotekos vyriausioji  bibliotekininkė Dalia Taparauskienė 2008 metai  Kraštotyrininkė, aktyvi Musninkų krašto bendruomenės narė FILOMENA VAICEKAUSKIENĖ - už aktyvią kraštotyrinę ir švietėjišką veiklą, rašytojo Igno Šeiniaus atminimo puosėlėjimą ir jo gimtinės garsinimą, už indėlį kalbotyrai ir kalbos kultūrai, už Musninkų ir Širvintų krašto garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų. Kraštotyrininkas ALFONSAS BALSEVIČIUS – už švietėjišką ir kraštotyrinę veiklą, už gimtojo krašto papročių, liaudies amatų, tradicijų puoselėjimą, už visuomeninę veiklą, už Širvintų krašto garsinimą. Gelvonų vidurinės mokyklos direktorė ONA VALANČIENĖ, VO Gelvonų krašto bendruomenės pirmininkė ir steigėja, rajoninių ir apskrities etninių reginių vedėja – už aktyvią visuomeninę veiklą propaguojant liaudies papročius ir tradicijas ir integruojant juos į šiuolaikinius kultūrinius poreikius, už svarų indėlį gerinant kultūrinę ir socialinę Gelvonų bendruomenės veiklą. Anciūnų kaimo kapela, vadovas Gediminas Makauskas– už rajono etninės kultūros sklaidą, Širvintų rajono garsinimą įvairiuose tarptautiniuose, respublikiniuose, Vilniaus apskrities renginiuose, konkursuose. 2009 metai  Mokytoja, etninės kultūros ir tradicijų puoselėtoja, juostų audimo meno propaguotoja, Vaikų dienos centro savanorė Zofija Jablonskienė už etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, jaunosios kartos tautinių vertybių ugdymą ir skatinimą, kultūrinio savitumo branginimą, už Širvintų krašto garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų. 2010 metai  Pedagogė, liaudies kultūros ir tradicijų puoselėtoja, Širvintų vaikų dienos centro savanorė, aktyvi Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ narė, meno saviveiklininkė Zina Stonienė už liaudies tradicijų puoselėjimą, didelį indėlį auklėjant jaunąją kartą, skiepijant bendražmogiškąsias vertybes, už aktyvų organizacinį darbą ir paramą pagyvenusiems žmonėms, už altruistinę veiklą.

Keturiolika metų veikianti „Homo liber“ leidykla per šiuos metus išleido  dvidešimt dvi knygas, tarp kurių Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo 100-osioms gimimo metinėms skirti du leidiniai – „Laiko pameistrys“ ir „Gražūs laikai“. „Knyga „Laiko pameistrys“ skirta ne vien lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių skaitytojui. Joje trimis kalbomis pateikti Šeteiniuose gimusio poeto Czesławo Miłoszo, rašiusio lenkiškai, tačiau daug vietos savo kūryboje skyrusio Lietuvai, svarbiausi kūrybos ir biografijos momentai“, – sako leidyklos direktorius Vilius Gužauskis. Antroje knygoje „Gražūs laikai“, skirtoje poeto gimimo metinėms, literatūros kritikas, leidyklos „Znak“ vyr. redaktorius Jerzy Illg dalijasi prisiminimais apie bičiulystę su Nobelio premijos laureatais Czesławu Miłoszu ir Wisława Szymborska. Pasak leidyklos direktoriaus V. Gužauskio, tai autentiški pasakojimai, paremti asmeniniais autoriaus pokalbiais su Nobelio premijos laureatais: „Autorius dažnai dalyvavo šių poetų knygų pristatymuose. Su Czesławu Miłoszu ir Wisława Szymborska jis bendravo draugiškoje, artimoje aplinkoje, kai jau būdavo išjungtos filmavimo kameros, pasibaigusi oficialioji renginių dalis.“ „Homo liber“ šiais metais skaitytojus nudžiugino ir pirmą kartą išversta į lietuvių kalbą Williamo Shakespeare‘o pjese „Užsispyrėlės sutramdymas“ (iš anglų kalbos išvertė Tautvyda Marcinkevičiūtė), pirmą kartą į lietuvių kalbą išversto šiuolaikinio norvegų rašytojo Dago Solstado romanu „Vienuoliktas romanas, aštuoniolikta knyga“ (iš norvegų kalbos išvertė Ugnius Mikučiūnas). Romanas sulaukė palankių daugelio šalių skaitytojų vertinimų. Lietuvių skaitytojui jis įdomus ir dėl jame vaizduojamo Vilniaus pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Leidykla skyrė dėmesį ir lietuvių autoriams: išleista poeto Alio Balbieriaus poezijos rinktinė „Skaidrumos“, rašytojos ir  žurnalistės Loretos Jastramskienės romanas „Juokingos moters agapė“ apie antrąjį Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį, šiais metais Anapilin išėjusio poeto, literatūros kritiko Valdemaro Kukulo poezijos knyga „Antausis sienai“. Tai paties poeto sudarytas neskelbtų eilėraščių, rašytų 2009–2011 metais, rinkinys, pasirodęs trys mėnesiai po autoriaus mirties. Leidyklos „Homo liber“ informacija

Penkiolika procentų naujų daugiaaukščių statinių  ir penktadalis neseniai nutiestų tiltų – iš medžio. Umeå ir Sundsvall’is – du Švedijos miestai, 1888 m. birželio 25-ąją virtę pelenais. Abu tą pačią dieną, abu akimirksniu. Jie, kaip ir daugelis degusių iki tol, buvo mediniai, todėl dar iki šios nelaimės, 1874-aisiais, Švedijos vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį miestuose statyti medinius daugiaaukščius namus.

Prieš kelerius metus mus ėmė pratinti smerkti vadinamuosius kelių erelius. Viešųjų ryšių specialistai sukurpė vaizdingą frazę – „Karas keliuose“ ( pirmas šią frazę ne prieš keleris metus, o prieš dvidešimtmetį laidose Keliai.Mašinos. Žmonės pradėjo naudoti žurnalistas Virginijus Martišauskas. Red.pastaba ). Anot naujosios versijos, tie asmenys, lekiantys keliais viršydami nustatytą greitį, skelbia jums karą. Ir kaip to „įrodymą“ pateikia keletą reklaminių klipukų, skirtų jums pašiurpinti tokių nenaudėlių sukeltomis avarijomis. Ši kampanija atkakliai tvirtina: pomėgis lėkti „su vėjeliu“ yra bjaurus, nekultūringas, didžiai antisocialus ir netgi mirtinas malonumas. Policijos ir viešųjų ryšių technologų laimei, kampanija „Karas keliuose“ sutapo su ekonomikos krize. Degalai pabrango iki neregėtų aukštumų. Keliai ištuštėjo. Dalis smarkesnių tautiečių išvis nebevažinėja Lietuvos keliais – jie važinėja jais užsienyje. Smarkiai išaugusios policijos baudos, žinoma, taip pat ne vieną išgąsdino. Taigi, kampanijos sumanytojai džiaugiasi nugalėję: anot Policijos departamento, 1991 m. keliuose žuvo 316 asmenų, o 2011 m. – tik 92. Žuvusiųjų sumažėjo 60 procentų, išgelbėta daugybė gyvybių, visuomenė paprotinta – žodžiu, tai didelė valstybės veikėjų pergalė.

Širvintų  Kultūros centre būrys rajono bibliotekų bei kultūros darbuotojų susitiko su kraštiečiu rašytoju ir vertėju Teodoru Četrausku. Čiobiškyje baigiantis karui mokytojų šeimoje gimęs rašytojas čia sugrįžo prieš keletą metų rinkdamas medžiagą romanui „Tarsi gyventa“. Stribų nužudyto tėvo netekęs su mama Teodoras gyveno įvairiose Lietuvos vietose, nes be tėvo likusiai šeimai teko slapstytis. Romanas apie pokarį Čiobiškio apylinkėse  buvo išleistas Vokietijoje, o Lietuvoje kiek vėliau.Vokietijoje kelis metus pasakojimas apie pokarį Lietuvoje, tuomet gyvenusių žmonių likimus, buvo skaitomiausias iš verstinių romanų, daug kultūrinio turizmo grupių iš vokiškai kalbančių šalių, paskatinti T.Četrausko knygos lankėsi ir lankosi Čiobiškyje ir apylinkėse. Netrukus išėjo ir romano tesinys „Dangiškasis kinematografas“ Teodoras 1969 m. baigė vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Nuo 1970 m. „Vagos“ ir „Vyturio“ leidyklų redaktorius, atsakingas už vokiškai kalbančių šalių literatūros leidybą. Nuo 1986 m. laisvai kuriantis rašytojas ir vertėjas, gyvena ir dirba Vilniuje. Išvertė daugiau kaip 80 knygų, tarp kurių yra tokių autorių, kaip G. Grasas, T. Bernhardas, F. Kafka, E. Canettis, S. Lencas, A. Dioblinas, M. Endė ir kitų kūriniai. Parašė keletą vaikams ir suaugusiesiems skirtų knygų. Kūryba versta į vokiečių, vengrų, slovakų, fryzų ir kitas kalbas. Širvintų kultūrininkų susitikimą su rašytoju padėjo surengti Musninkų kultūros puoselėtojų bendruomenė „Spindulys“

Muziejus po atviru dangumi Europos parkas šiais metais mini dvidešimtmetį. Europos parko kūrimas prasidėjo dar 1987 metais, kai devyniolikmetis menininkas Gintaras Karosas, iš tarpukario geografijos vadovėlio sužinojęs apie geografinio Europos centro buvimą netoli Vilniaus, laukiniame miške pradėjo kurti pasaulio meno muziejų. 1991 metų vasarą jis pastatė pirmą skulptūrą ir spalio 5 dieną Vilniaus dailės akademijos kurso draugams pristatė pirmą Europos parko eksponatą.

Rūkainių seniūnijos Bareikiškių kaime pgaliau baigtas rekonstruoti poeto Vladislovo Sirokomlės muziejus. Čia savo veiklą pradėjo ir pirmasis Turizmo informacijos centras Vilniaus rajone. Už bemaž milijoną litų ES lėšų buvo rekonstruotas muziejaus pastatas – autentiškas Bareikiškių dvarelis, kuriame 1853 – 1860 metais su šeima gyveno poetas. Tame pačiame pastate įsikūrė ir Vilniaus rajono Turizmo centras. Tikimasi, kad atnaujintas statinys taps turistų iš visos Lietuvos traukos vieta. Vilniaus rajono merė Marija Rekst džiaugiasi, kad duris atvėręs atsinaujinęs muziejus ne tik priims poeto gerbėjus, bet ir suteiks informacijos norintiems keliauti po Vilniaus rajoną. „V.Sirokomlė yra turizmo pradininkas Lietuvoje, juk tai jis išleido „Keliones po Lietuvą“. Tad visiškai normalu, kad jo muziejuje atidaromas turizmo centras. Kiekvienas apsilankęs čia sužinos, ką įdomaus galima pamatyti Vilniaus rajone“, - sakė merė muziejaus atidarymo proga. K. Jurevičius