Šiandien Sausio 13 Šitas laiškas, kurį radome interneto archyvuose, parašytas prieš dvidešimt vienerius metus. Laiško rašytojui tuomet buvo apie dvyliką metų. Šiandien gal virš trisdešimt.Mėginome ieškoti Mindaugo Mikalausko.Deja, kol kas nepavyko. Gal kas iš mūsų skaitytojų girdėjo šią istoriją, gal pažįstate Mindaugą ar jo artimuosius. Susutiktume ir prisimintume anuos baisius ir baisiai gražius laikus

Socialinė apsauga NUO KITŲ METŲ ATSTATOMOS SENATVĖS PENSIJOS, DIDĖS MINIMALI MOTINYSTĖS IR KITOS PAŠALPOS Nuo 2012 metų didės senatvės ir netekto darbingumo pensijos, motinystės, tėvystės, ligos pašalpų maksimali ir minimali riba, nedarbo išmokų „lubos“ ir kt. Draudžiamosios pajamos, nuo kurių priklauso daugelio socialinio draudimo išmokų dydis, nuo sausio 1 d. grąžinamos į prieškrizinį lygį – 1488 litus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas: „Minimali motinystės arba tėvystės išmoka padidės kiek daugiau nei šimtu litų - nuo 390 litų iki 496, o taip vadinamosios „lubos“ – beveik 82 litais, tai yra nuo 4680 litų iki 4761 litų. Tuo metu ligos socialinio draudimo pašalpos bei nelaimingų atsitikimų darbe išmokų atveju – nuo 292 iki 372 litų.” Keletas faktų: * Šiuo metu draudžiamosios pajamos yra maždaug penktadaliu mažesnės – 1170 litų. * Sumažintos draudžiamosios pajamos galiojo 2010-2011 metais. * Nuo 2012 metų maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa, mokama per vaiko priežiūros atostogas, negali viršyti 3,2 draudžiamųjų pajamų dydžių. Energetika PRADEDAMA ELEKTROS KABELIO, SUJUNGSIANČIO LIETUVOS IR ŠVEDIJOS ELEKTROS SISTEMAS, GAMYBA Švedijoje pabaigti tarptautinės elektros jungties „NordBalt” kabelio bandymai ir pradedama kabelio gamyba. 2014 – 2015 metais kabelis bus tiesiamas Baltijos jūroje. Eksploatacijos pradžia numatoma 2015 metų gruodį. Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt” sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas ir techniškai leis integruoti Lietuvos elektros rinką į bendrą Baltijos jūros regiono valstybių rinką. Lietuvai bus užtikrinta prekybos elektra su Šiaurės Europa galimybė. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys: „Visus suplanuotus „NordBalt“ darbus vykdome pagal grafiką: paskelbti tarptautiniai konkursai rangos darbams, gauti visi reikiami leidimai, suderinti finansavimo šaltiniai, pasirašyta „NordBalt“ ir „Nord Stream“ sankirtos sutartis, atlikti kabelio bandymai. „NordBalt“ galime vadinti pavyzdiniu energetikos projektu Lietuvoje“. Keletas faktų: * 900 km ilgio kabelis bus gaminamas 15 mėnesių. * Jungtį sudarys nuolatinės srovės aukštos įtampos povandeninis ir požeminis kabeliai ir srovės keitiklių stotys Klaipėdoje ir Nybro (Švedija). * Per devynis šių metų mėnesius į strateginius elektros energetikos projektus – tarptautinę jungtį su Švedija „NordBalt” ir tarptautinę jungtį su Lenkija „LitPol Link” – investuota 92,1 mln. litų. Ekonomika VALSTYBĖS ĮMONĖS UŽDIRBO 72 PROC. DAUGIAU Vyriausybei pristatytoje tarpinėje trijų ketvirčių valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ataskaitoje skelbiama, jog valstybės valdomų įmonių grynasis pelnas šiemet per devynis mėnesius sudarė 326 mln. litų  ir buvo maždaug 72 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai. Tuo tarpu pajamos ūgtelėjo 4 proc., t. y. iki 5,1 mlrd. litų. Toks rezultatų gerėjimas stebimas dėl aptariamu laikotarpiu atsigaunančios ekonomikos ir didėjančio įmonių veiklos efektyvumo. Didžioji dalis pelno teko Susisiekimo ministerijos kontroliuojamoms bendrovėms. Šią savaitę taip pat buvo pristatytas internetinis puslapis (www.vvi.ukmin.lt), kuriame pateikiama informacija apie VVĮ reformą ir įmones. Keletas faktų: * AB „Lietuvos geležinkeliai“ per 9 mėn. uždirbo 157,6 mln. litų grynojo pelno – 42 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2010 metais. * Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krova pasiekė 36,5 mln. tonų. Pagerintas 2010 metų rekordinis rezultatas, kada krova buvo 31 mln. tonų. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas aplenkė konkurentus - jungtinį Talino uostą. Atitinkamai, bendrovės pelnas išaugo 35 proc. Iki 70 mln. litų. * Miškų urėdijų grynasis pelnas per 9 mėn. pasiekė 59 mln. litų. Pelno augimui didžiausią įtaką turėjo beveik trečdaliu šoktelėjusios apvaliosios medienos kainos. * „Lietuvos paštas“ po ketverių metų pertraukos pirmą kartą uždirbo pelno: trečiojo ketvirčio grynasis pelnas siekė 456 tūkst. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu įmonė patyrė daugiau kaip 4 mln. litų nuostolių. * AB „Lietuvos energija“, centralizavusi administracinę veiklą ir pagerinusi elektrinių darbo koordinavimą, per devynis šių metų mėnesius sutaupė 17 mln. litų, tačiau energetikos sektoriaus įmonių pelningumas sumažėjo dėl išaugusių sąnaudų ir mažesnių veiklos apimčių. Socialinė apsauga SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ ATLYGINIMAI DIDĖS 10 PROC. 2012 metais socialinį darbą dirbančiųjų žmonių darbo užmokestis didės vidutiniškai 10 proc. Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitais metais didinti biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų darbuotojų darbo užmokestį. Vyriausybė pritarė siūlymui 2012 metais didinti biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų tarnybinį atlyginimą, didinant minimalų koeficientą 30 proc. Todėl kitais metais, anot ministerijos, biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokestis padidės vidutiniškai apie 10 procentų. Keletas faktų: * Atlyginimai didės apie 7,5 tūkst. socialinį darbą dirbančių žmonių – 4,8 tūkst. dirbančiųjų savivaldybių biudžetinėse įstaigose ir 2,7 tūkst. – valstybės įstaigose. * SADM duomenimis, šiuo metu socialinių darbuotojų vidutinis nustatytas tarnybinis atlyginimas yra 1445 litų per mėnesį, socialinių darbuotojų padėjėjų – 1006 litai per mėnesį. VYRIAUSYBĖ SKIRS KOMPENSACIJAS UŽ TELEVIZIJOS PRIEDĖLIUS Vyriausybė apsisprendė skirti iki 32 mln. Lt televizijos priedėlių įsigijimui, kurie būtų kompensuojami šeimoms, kuriose pajamos vienam nariui per mėnesį nesiekia 525 litų. Vienai šeimai būtų kompensuojama iki šimto litų. Priedėliai reikalingi norint matyti skaitmeninę televiziją po analoginės išjungimo kitų metų spalį. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis: „Šiuo metu tokių namų ūkių yra 311 tūkst. Maksimalus poreikis lėšų bus apie 32 mln. litų Dalis ūkių jau gali turėti naujesnius televizorius arba reikalingus priedėlius, todėl faktinis lėšų poreikis gali būti mažesnis“. Šešis mėnesius iki išjungimo ir tris mėnesius po to bus priimami prašymai kompensuoti įsigytus priedėlius. Pinigų administravimą vykdys savivaldybės, kurios kompensacijas pradės dalyti kitų metų gegužę, o baigs – 2013 metų sausio pabaigoje. Išjungtus analoginę transliaciją, televizorių ekranuose įsigalės raiškesnės spalvos ir kokybiškesnis vaizdas, o atlaisvinti dažniai bus pradėti naudoti naujoms modernioms paslaugoms teikti. Susisiekimo ministerija skaičiuoja, jog kompensacijas gaus 311 tūkst. jas potencialiai galinčių gauti namų ūkių, dar 4 proc. prireiks lėšų administravimui. Tačiau ministerija priduria, jog tikėtina, jog visos lėšos nebus panaudotos, kadangi bus kompensuojamos tik faktinės išlaidos. Planuojama, jog nepasiturintys Lietuvos gyventojai galės gauti vienkartines 100 litų kompensacijas už skaitmeninės televizijos priedėlius – kompensaciją gyventojai galės gauti ir už įsigytas antenas ar televizorius, jei jie galės priimti skaitmeninės televizijos signalą. INFORMACIJA: * Antžeminės analoginės televizijos transliacijas ketinama nutraukti 2012 metų spalio 29 dieną. * Tyrimų bendrovės SIC liepą-rugpjūtį atlikto tyrimo duomenimis, analoginę antžeminę televiziją Lietuvoje žiūri 29 proc. namų ūkių – maždaug 350 tūkst. šeimų. * Skaitmeninę nemokamą televiziją, tyrimo duomenimis, žiūri 11 proc. Lietuvos gyventojų.

Mažai kas žino, kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris(Römer)  save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Koks skirtumas tarp  dviejų terminų, kalbant apie šių dienų aktualijas.

Kęstutis Girnius, žinomas publicistas, politologas, viename paskutinių savo straipsnių panaudojo tokį puikų palyginimą – anot jo „Lietuvos įstatymai yra kaip švediškas stalas, kad kiekvienas įtakingesnis asmuo pagal savo skonį gali rinktis, kurių įstatymų laikysis, kurių nepaisys“. Per pastarąsias savaites keli įvykiai akivaizdžiai priminė Lietuvos teisėsaugos impotenciją, - sako ponas K.Girnius ir atsiprašęs už tą negražų žodį , pateikia štai tokį pavyzdį: „Interviu DELFI Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, trykšdamas optimizmu, aiškino, kad, jei partijai sektųsi rinkimuose, naujoje valdančioje koalicijoje ji norėtų aplinkos, finansų, ūkio, energetikos, susisiekimo ir žemės ūkio ministrų portfelių, gal ir kitų ministerijų. Pasak Uspaskicho, jei partija surinktų daugiausia balsų, „aš privalėsiu eiti į premjero postą…ir aš tiksliai žinau, kad būčiau geriausias premjeras“. Neabejoju, kad Uspaskichas vis dažniau duos interviu žiniasklaidai bei šmėžuos televizorių ekranuose. Bet jo byla dėl partijos juodosios buhalterijos per 2004 m. Seimo rinkimus dar neišspręsta. Ji daugelį metų vilkinama teismuose, nors tai nėra itin sudėtinga byla, kurią gali išnarplioti tik kompetentingiausi policininkai bei puikiausiai išsilavinę teisininkai. Turėtų būti lengva nustatyti, ar Uspaskichas pažeidė įstatymus, pateikė klaidingą, suklastotą informaciją apie Darbo partijos finansus. Arba yra pakankamai įkalčių, arba jų nėra. Pirmuoju atveju Uspakichas seniai turėjo būti nuteistas, antruoju išteisintas“. Po tokios ilgos citatos, dabar aš jau norėčiau atsiprašyti skaitytojų, nes jokia rinkimine propaganda neužsiimu, nieko prieš V.Uspackich neturiu, juolab kad, skausmingai prisimindamas savo liūdną patirtį, teismais atskirai ir tesėtvarka, plačiąja šio žodžio prasme , pasitikiu dar mažiau.
Kitas pastarojo meto pavyzdys.Buvo sulaikytas ir mėnesiui į belangę uždarytas Kauno vicemeras Kęstutis Krikščiūnas.Uolūs teisėtvarkos sergėtojai pasirūpino, kad nedelsiant visa žiniasklaida paskelbtų nuosprendį ir žmogus būtų nuteistas negailestingų skaitytojų ir komentatorių. Kuo ta istorija baigsis pagal mūsų valstybėje  įsigaliojančius papročius visai nesvarbu.Svarbiau tai, kad žmogaus nebėra. Bet kėdė laisva.
Negaliu nepanaudoti dar vienos citatos iš Kęstučio Girniaus komentaro.
„Iš tragedijos pereikime į farsą,- rašo jis.- Bet ir čia teisėsauga šlubuoja. Neseniai Seimo narė Inga Valinskienė pareiškė, kad ji rengiasi dalyvauti naujame televizijos dainų projekte ir neketina paisyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) perspėjimų, jog nevalia dalyvauti tokiuose renginiuose. Tuo pačiu ji lyg nepaiso prieš kelerius metus paskelbto Konstitucinio Teismo nuosprendžio, kuriame rašoma, kad kūrybinė veikla sietina su siekiu sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį, o „Seimo narys, įgyvendindamas kūrybinės veiklos laisvę, turi paisyti Seimo nario, kaip tautos atstovo, konstitucinio statuso ir iš jo kylančių teisinių, etinių imperatyvų, tarp jų - vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų. Valinskienė jaučiasi laisva elgtis kaip nori, savo elgesiu dar kartą patvirtindama, kad Lietuvos įstatymai yra kaip švediškas stalas, kad kiekvienas įtakingesnis asmuo pagal savo skonį gali rinktis, kurių įstatymų laikysis, kurių nepaisys.“
Šita liga, deja, pasiekė ir plačiausius politikų sluoksnius.Štai skandalingiausia iš matytų ir girdėtų istorijų šia tema.
Šio straipsnelio apačioje išspausdinta žinutė apie itin biaurų Širvintų savivaldybės tarybos narės akibrokštą. Po ilgų, gal mėnesį trukusių intrigų intrigėlių jauna moteris savo kolegų vieningai išrenkama ne bet kokios, o ETIKOS komisijos vadove. Nė žodžio netarusi ji priima šį postą, o po pusvalandžio su šypsena pareiškia, kad jai visa etika su visu tarybos nario mandatu – tuščia vieta.Net neradusi reikalo paaiškinti, nei savo kolegoms taryboje, nei savo rinkėjams, kurie, matyt, pasitikėjo.
Absurdas.Ir nederėtų po to stebėtis, kad piliečiai šitos šalies įstatymų negerbia, kad mokesčių vengia ir kitaip valdžios neklauso .Deja, ir mažos žuvytės pūva nuo savo mažų galvyčių.O smarvė ta pati. Virginijus Martišauskas

Registrų centre sąjunga TAIP įregistruota penktadienį. Anot A.Zuoko, partijos ideologinis pagrindas - atsakingas liberalizmas ir krikščioniškos vertybės. Sąjungos steigiamasis suvažiavimas įvyko 2011 metų lapkritį, o Teisingumo ministerija leidimą registruoti naują politinį judėjimą suteikė praėjusią savaitę. Partijos steigiamajame suvažiavime lapkritį dalyvavo apie 400 žmonių. Partijos atstovai tuomet teigė, kad susirinkimo delegatai atstovavo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, pareiškusių norą tapti organizacijos steigėjais. A.Zuokas visuomeninį judėjimą ir partiją įkūrė palikęs Liberalų ir centro sąjungą.

Tai M. Gorbačiovas pareiškė kalbėdamas per radiją "Echo Moskvy" gruodžio 24 d. vakare. "Aš patarčiau Vladimirui Vladimirovičiui pasitraukti dabar. Trys kadencijos buvo sėkmingos: dvi - prezidento, viena - premjero poste. Trys kadencijos, na, pakaks", - sakė M. Gorbačiovas. Jis priminė savo paties pasitraukimą iš politikos 1991 metais. "Ir jam taip reikia pasielgti. Aš juo dėtas taip pasielgčiau, tuomet būtų apginti visi teigiami dalykai, kuriuos jis padarė". - kalbėjo buvusios Sovietų Sąjungos prezidentas. Atsakydamas į klausimus šia tema M. Gorbačiovas pareiškė, kad jo niekas nuo valdžios nenušalino, prezidento įgaliojimų jis atsisakęs savo noru. Ir iškart pridūrė, kad toks valdžios perdavimas yra normalus. M. Gorbačiovas jau ne kartą kritikavo V. Putino ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo veiksmus, pareikšdamas, jog jie veda šalį "aklavietės link". Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas taip pat ragino balsuoti per parlamento rinkimus prieš "Vieningąją Rusiją", o vėliau pareikalavo iškelti klausimą dėl balsavimo rezultatų atšaukimo.
Šaltinis:ELTA

„Dalkia Eastern Europe“ 500 mln. Lt investuos į naujos biokuro jėgainės statybą Vilniuje. Įgyvendinus šį projektą šilumos gamybai 60 proc. būtų naudojama biokuro, sakė Vilniaus miesto meras. Investicijos suplanuotos trejiems metams. Statant biokuro gamyklą visi pirkimai būtų vykdomi per Centrinę viešųjų pirkimų organizaciją, patikino A. Zuokas. Pasak „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininko ir prezidento Jeano Sacreste, būtų statoma 300 MW jėgainė, o investicijos siektų 500 mln. Lt. Reikiamas lėšas suteiktų „Dalkia“ investuotojai, tokie kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Jis akcentavo, kad investicijos Vilnių pasiektų, jeigu būtų tam tikra teisinė aplinka. „Tokia galimybė atsiranda smarkiai pabrangus dujoms“, – akcentavo meras. „Mes nuo pavasario teikiame pasiūlymus Energetikos ministerijai ir Vyriausybei pasiūlymus. Mes, vilniečiai, už 450 mln. Lt perkame dujų šildymui, tad iš jų 300 mln. Lt atitektų vietos miškų augintojams“, – naudą įžvelgė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Biokuro jėgainę numatoma statyti prie Trečiosios termofikacinės elektrinės Gariūnuose.
Kubilius: gerai, kad atrandamos naujos iniciatyvos, užuot ieškojus kaltų Premjeras Andrius Kubilius sveikina Vilniaus miesto savivaldybę, kurios vadovybė trečiadienį pranešė apie tai, kad „Dalkia Eastern Europe“ planuoja investuoti 500 mln. Lt į naujos biokuro jėgainės statybą Vilniuje, kuri, anot Vilniaus mero A. Zuoko, šilumos kainą sostinės gyventojams sumažintų 20 proc., tačiau pabrėžė, kad tokius planus turi įvertinti specialistai. „Nesiimu vertinti, nes nežinome konkretesnių dalykų, bet taip, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, gerai, kad ir Vilniuje yra pradedama suvokti, jog Vilniaus savivaldybė ir jos šilumos tinklai yra visų pirma Vilniaus reikalas.

2012 m. sausio 10 d. 160 asmenų, turinčių banko SNORAS obligacijų ir indėlių sertifikatų, grupė kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su pretenzija, kurioje prašoma minėtiems asmenims išmokėti draudimo išmokas, siekiančias iki 100 000 EUR vienam asmeniui, kaip tai numatyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme. Bendra reikalaujama draudimo išmokos suma yra apie 10 mln. Lt. „Banko SNORAS leistos obligacijos ir indėlių sertifikatai buvo platinami ir klientams pristatinėjami kaip priemonės, lygiavertės terminuotiesiems indėliams. Negana to, obligacijų ir indėlių sertifikatų draustumas buvo vienareikšmiškai nurodytas ir sutartyse, pasirašytose su banku SNORAS įsigyjant minėtas finansines priemones. Todėl manome, kad draudimo išmokos mums nemokamos nepagrįstai. Mums turėtų priklausyti draudimo išmokos iki 100 000 EUR vienam asmeniui“- tvirtina viena iš pretenziją pateikusių asmenų Dalia Matelienė. Pretenzijoje taip pat pažymima, kad nė viena iš atsakingų valstybinių institucijų, taip pat VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ilgą tęstinį laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų dėl banko SNORAS platinamų obligacijų ir indėlių sertifikatų, nors turėjo visas galimybes ir privalėjo tai daryti, jei obligacijų ir indėlių sertifikatų platinimas kaip lygiaverčių banko indėliams priemonių iš tiesų klaidino banko SNORAS klientus ir skatino juos priimti sprendimus, susijusius su didele rizika, apie kurią jie net neįtarė. „Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse  apibrėžtas „indėlininko“ ir „indėlio“ sąvokas, banko obligacijas ir indėlių sertifikatus įsigiję asmenys turėtų būti traktuojami būtent kaip „indėlininkai“, kuriems taikoma analogiška draudimo apsauga kaip ir kitiems banko SNORAS klientams, sudariusiems kitokias banko indėlio sutartis ir laikiusiems pinigus einamosiose banko sąskaitose. Be to, išvadą apie obligacijų ir indėlių sertifikatų draustumą leidžia daryti taip pat Europos Sąjungos direktyvų dėl indėlių ir investuotojų draudimo analizė, kitų Lietuvos teisės aktų bei konkrečios banko SNORAS situacijos analizė. Visa tai išsamiai ir nuodugniai išdėstyta pretenzijoje“ – pažymi pretenziją padavusią asmenų grupę atstovaujančios advokatų kontoros Raidla Lejins & Norcous advokatas dr. Rimantas Simaitis. Pretenziją padavusių asmenų nuomone, pretenzijoje nurodyti argumentai yra pakankami tam, kad į pretenziją VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ sureaguotų, kaip jau minėta, išmokėdama draudimo išmokas. „Labai tikimės, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ geranoriškai, greitai ir jautriai išspręs susidariusią situaciją, priimdama sprendimą išmokėti mums priklausančias draudimo išmokas. Priešingu atveju esame pasirengę savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Manome, kad kolektyvinis mūsų teisių gynimas yra efektyvesnis. Todėl ir kvietėme bei toliau kviečiame nukentėjusius asmenis prisijungti prie grupės ir kartu ginti savo teises“ – teigia kitas pretenzijos pareiškėjas Andrius Liubinas. Tikėtina, kad artimiausiu metu prie pretenziją pareiškusių asmenų grupės prisijungs ir daugiau nukentėjusių asmenų, įsigijusių banko SNORAS obligacijų ir indėlių sertifikatų. Išsamesnė informacija teikiama el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Banko kreditorių iniciatyvinė grupė www.bankokreditoriai.lt

Benzino pardavimai krenta jau keletą metų, šiemet  sumažėjo apie 10 proc. Priežastys specialistams gana aiškios: labai didelis benzino akcizas, nelegali rinka ir tai, kad perkama  vis mažiau šiuo kuru varomų automobilių. Beja, padėtis nesunkiai „pataisoma“.Ekspertų nuomone, dyzelino kaina degalinėse benziną turėtų aplenkti jau kitų metų pradžioje. Lietuvoje dyzelinas savo kaina buvo pralenkęs benziną prieš keletą metų, kai dyzelino tarifas buvo padidintas. Vėliau akcizas vėl buvo sumažintas iki minimumo. Statistika rodo ir suskystintų automobilinių dujų pardavimo mažėjimą Manoma, kad tam įtakos gali turėti ir  pirkėjų gudravumai. Paprastai, jeigu mažėja suskystintų dujų vartojimas, gali didėti buitinių dujų paklausa. Kaip žinia, tiek vienos, tiek kitos dujos yra vienodos sudėties, tik buitinės dujos nėra apmokestinamos akcizu.. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, spalį Lietuvoje parduota 28,6 tūkst t benzino arba 11,3 proc. mažiau nei pernai tą patį mėnesio. O šiemet per dešimt mėnesių Lietuvoje parduota 8,7 proc. mažiau benzino nei pernai tuo pačiu metu. Tik šių metų sausį ir vasarį buvo parduota daugiau benzino nei pernai pirmaisiais mėnesiais, visą kitą metų dalį kuro pardavimas tik krito. Dviženklis procentinis šio kuro pardavimo kritimas fiksuojamas šešis šių metų mėnesius. Tuo metu suskystintų gamtinių dujų pardavimas smuko visus metus. Šį spalį parduota 17,4 tūkst. t suskystintų dujų arba 6,7 proc. mažiau nei pernai spalį. Metinis suskystintų dujų kritimas – 7,9 proc. Dyzelino pardavimo augimas per metus – 7,3 proc. Šį spalį dyzelino parduota 9,1 proc. daugiau nei praėjusį – 87,7 tūkst. t. Naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ skelbiamais duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė didmeninė 95 markės benzino kaina buv 4.14 Lt/l, dyzelino – 3,99 Lt/l, suskystintų dujų – 2,14 Lt/l. Šiuo metu degalinėse populiariausias 95 markės benzinas kainuoja apie 4,5 Lt/l, dyzelinas – 4,45 Lt/l, dujos – 2,39 Lt/l.

Nuo 1997 metų Lietuvoje profesionaliausi savo srities žurnalistai bando atsakyti į klausimą: koks modelis labiausiai atitinka šiandienos automobilių mados tendencijas, pirkėjų lūkesčius ir pageidavimus? Rinkimuose šiemet nugalėjęs „Hyundai i40”, kuris Europos rinkoje keičia senamadišką „Sonata”, nebuvo ryškiai pranašesnis už kitus, tačiau surinko daugiausiai balų, kurių užteko laimėti. „Hyundai i40” – įdomaus dizaino, netradiciškai atrodantis, bet vairavimo ypatybėmis nelabai intriguojantis modelis. Gana erdvus, tinkamas šeimos poreikiams, palyginus santūria  kaina – apie 80 tūkst. litų – automobilių rinkimų nugalėtojas pelnė daugiausia pliusų už gerą kokybės ir įvaizdžio santykį. Ankstesniais metais tokių konkursų  nugalėtojais yra buvę 14 automobilių. Daugiausia – 4 kartus – nugalėjo „Ford” automobiliai, 3 kartus – „Škoda”, 2 – „Volkswagen”. Po vieną kartą Lietuvos metų automobiliais nominuoti japoniški „Mazda 6” ir „Subaru Legacy”, korėjietiškas „Kia Cee’d”, prancūziškas „Peugeot 307” ir vokiškas A klasės „Mercedes-Benz” modeliai.

Vilniaus oro uoste dirbantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė du nuo teisingumo besislapsčiusius asmenis.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kad prokurorai neišsamiai ištyrė Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybes, todėl viskas turi būti tiriama iš naujo.

Keturiolika metų veikianti „Homo liber“ leidykla per šiuos metus išleido  dvidešimt dvi knygas, tarp kurių Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo 100-osioms gimimo metinėms skirti du leidiniai – „Laiko pameistrys“ ir „Gražūs laikai“. „Knyga „Laiko pameistrys“ skirta ne vien lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių skaitytojui. Joje trimis kalbomis pateikti Šeteiniuose gimusio poeto Czesławo Miłoszo, rašiusio lenkiškai, tačiau daug vietos savo kūryboje skyrusio Lietuvai, svarbiausi kūrybos ir biografijos momentai“, – sako leidyklos direktorius Vilius Gužauskis. Antroje knygoje „Gražūs laikai“, skirtoje poeto gimimo metinėms, literatūros kritikas, leidyklos „Znak“ vyr. redaktorius Jerzy Illg dalijasi prisiminimais apie bičiulystę su Nobelio premijos laureatais Czesławu Miłoszu ir Wisława Szymborska. Pasak leidyklos direktoriaus V. Gužauskio, tai autentiški pasakojimai, paremti asmeniniais autoriaus pokalbiais su Nobelio premijos laureatais: „Autorius dažnai dalyvavo šių poetų knygų pristatymuose. Su Czesławu Miłoszu ir Wisława Szymborska jis bendravo draugiškoje, artimoje aplinkoje, kai jau būdavo išjungtos filmavimo kameros, pasibaigusi oficialioji renginių dalis.“ „Homo liber“ šiais metais skaitytojus nudžiugino ir pirmą kartą išversta į lietuvių kalbą Williamo Shakespeare‘o pjese „Užsispyrėlės sutramdymas“ (iš anglų kalbos išvertė Tautvyda Marcinkevičiūtė), pirmą kartą į lietuvių kalbą išversto šiuolaikinio norvegų rašytojo Dago Solstado romanu „Vienuoliktas romanas, aštuoniolikta knyga“ (iš norvegų kalbos išvertė Ugnius Mikučiūnas). Romanas sulaukė palankių daugelio šalių skaitytojų vertinimų. Lietuvių skaitytojui jis įdomus ir dėl jame vaizduojamo Vilniaus pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Leidykla skyrė dėmesį ir lietuvių autoriams: išleista poeto Alio Balbieriaus poezijos rinktinė „Skaidrumos“, rašytojos ir  žurnalistės Loretos Jastramskienės romanas „Juokingos moters agapė“ apie antrąjį Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį, šiais metais Anapilin išėjusio poeto, literatūros kritiko Valdemaro Kukulo poezijos knyga „Antausis sienai“. Tai paties poeto sudarytas neskelbtų eilėraščių, rašytų 2009–2011 metais, rinkinys, pasirodęs trys mėnesiai po autoriaus mirties. Leidyklos „Homo liber“ informacija

Penkiolika procentų naujų daugiaaukščių statinių  ir penktadalis neseniai nutiestų tiltų – iš medžio. Umeå ir Sundsvall’is – du Švedijos miestai, 1888 m. birželio 25-ąją virtę pelenais. Abu tą pačią dieną, abu akimirksniu. Jie, kaip ir daugelis degusių iki tol, buvo mediniai, todėl dar iki šios nelaimės, 1874-aisiais, Švedijos vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį miestuose statyti medinius daugiaaukščius namus.

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją Vėlinės. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta prisiminti visus mirusiuosius.
Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.
Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur – nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.  

Priešpaskutinis vasaros sekmadienis tapo išleistuvių diena Širvintų rajono parapijiečių sielų ganytojui kunigui Egidijui Kazlauskui. Po keturių metų tarnystės kunigas Egidijus buvo perkeltas į Punsko (Lenkija) parapiją.
„Tokia jau kunigo dalia – po kurio laiko eiti tarnauti į kitą miestą (Šventas raštas)“ – šį sekmadienį per šventas mišias sakė Širvintų parapijos dekanas Antanas Klimas.

Lapkričio viduryje apklausos atliktos internete duomenimis, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog jaunus žmones mokytis labiausiai skatina materialinės priemonės. Net 90 proc. apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad vyresniųjų klasių moksleiviai turėtų galimybę už puikius mokslo rezultatus gauti stipendijas. Įvertinus apklausos duomenis, MAXIMA LT, UAB ir šiais mokslo metais visos Lietuvos dešimtokams skirs stipendijas už puikų mokymąsi.

Gerbiami Mokytojai ir mielos Mokytojos, visi mes buvome Jūsų mokiniais ir nuoširdžiai sveikiname gražios profesinės šventės proga. Tai diena, kuri primena apie svarbiausius mūsų gyvenime sutiktus žmones – Jus. Linkime stiprybės ugdant dorus ir išsilavinusius Lietuvos piliečius. Linkime kūrybinės versmės, kad gyvenimo tiesos vestų mūsų vaikus teisingu keliu, kad grįžtų Jūsų  dosniai išdalinta patirtis. „Krašto naujienų“ redakcija

Tęsiasi 2011-2012 metų 28-jo Lietuvos vyrų ,,A“ diviziono žolės riedulio čempionato varžybos. Vilniuje rungtyniavo ,,Ardas-Rudamina“ ir Širvintų, trenerio R. Chmeliausko vadovaujami  ,,Intos Baltic-Champingnons“ riedulininkai. Po įtemptos permainingos kovos, pergalę rezultatu 2:1 išplėšė Lietuvos čempionai. Antrąjį įvartį, po apmaudžios mūsų gynėjų klaidos, vilniečiai įmušė iki rungtynių pabaigos likus 17 sekundžių.
Pateikiame turnyrinę lentelę
Komanda                         Rungt. sk.        Įvarčiai         Tšk.
1. SK ,,Ardas-Rudamina“               3          4 – 2            7
2. ,,Inta-Baltic-Champingnons“   2          5 - 3             3
3.  ,,SŽK ,,Žuvėdra-Tauras“             3          4 – 7            3
4.   ŽRK ,,Kėdainiai“                      2          1 – 2            0
Pirmojo rato baigiamosios rungtynės tarp ŽRK ,,Kėdainiai“ ir ,,Intos Baltic-Shampingnons“  ir II-jo rato varžybos vyks Vilniuje spalio 8 d.
2011-2012 metų 34-jo Lietuvos moterų čempionato ,,A“ diviziono II-jo etapo varžybose žaidžia 6 komandos. Įvyko pirmojo rato susitikimai.
Trenerės R. Buzienės ir A. Janutaitės vadovaujamos Širvintų ,,Intos“ riedulininkės Vilniuje rezultatais 0:1 ir 0:10 pralaimėjo Vilniaus SŽK ,,Žuvėdrai-Taurui“ ir SM ,,Taurui“. Po to rezultatu  1:0 nugalėjo Šiaulių SM,,Klevą“ ir 2:1 Kelmės ,,Kelmę“.
Kiti rezultatai. SM ,,Tauras“ – SŽK ,,Žuvėdra-Tauras“ 5:0, Šiaulių SM ,,Klevas“ 1:0;
Šiaulių ,,Gintra-Strektė-Universitetas“ - ,,Kelmė“ 8:0, SM ,,Klevas“ 12:0, SM ,,Tauras“ 1:0, SŽK ,,Žuvėdra-Tauras“ 4:0;
,,Kelmė“ – SM ,,Klevas“ 4:0;
Pateikiame turnyrinę lentelę
Komanda                                    Rungt. sk.        Įvarčiai         Tšk.
,,Gintra-Strektė-Universitetas“          4                25-0              12
SM ,,Tauras“                                  4                16-1               9
SŽK ,,Žuvėdra-Tauras“                     4                 2-9               6
,,Inta“                                             4                3-12              6
,,Kelmė“                                         4                4-10              3
SM ,,Klevas“                                   4                0-18              0
Pirmojo etapo čempionato baigiamosios varžybos vyks spalio 15 d.Vilniuje
Čempionato varžybų vyr. teisėjas                                                 Borisas Sockis

Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra teigė, jog pralaimėtose rungtynėse buvo ir gerų dalykų.

Netoli Vilniaus esantis Neries regioninis parkas šį rudenį turi kuo pradžiuginti gamtos mylėtojus, nes iš naujo atgimę Bradeliškių ir Buivydų piliakalniai jau tapo parko lankytojų traukos objektu. Sutvarkyta piliakalnių aplinka, nuo jų viršaus atsiverianti puiki miškingo kraštovaizdžio panorama, apačioje almantis Dūkštos upelis – visa tai gali užburti kiekvieną čia apsilankiusį.

Pastaraisiais metais, pagausėjus lašišų ir šlakių ištekliams buvo pastebėta, kad vis daugiau žvejų mėgėjų piktnaudžiauja liberaliomis žūklės taisyklėmis, leidžiančiomis žvejoti ištisus metus, visose upėse ir išgaudo gana daug į nerštą plaukiančių ir neršiančių žuvų.

Pagal informaciją iš Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus, lenkų organizacijos ruošiasi rengti ateinantį penktadienį. Leidimas surengti mitingą ir prie Seimo atsivesti ne daugiau kaip 5,3 tūkst. žmonių gautas praėjusios savaitės pabaigoje.
Leidimas mitinguoti nebūtinai reiškia, kad mitingas įvyks. Lenkų organizacijos gali atsisakyti mitingo, jei sulauks laukiamų Lietuvos-Lenkijos ekspertų darbo grupės išvadų. Ši darbo grupė, nagrinėjanti Švietimo įstatymo problemas, sprendimą turėtų pranešti pirmadienį.    www.teisinespaslaugos.info

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Šeimos pagrindą ir pradžią paprastai sudaro santuoka, kuri yra laisvas, savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
Būsimieji sutuoktiniai pasiryžta visą gyvenimą praleisti su savo išrinktuoju, tačiau likimas kartais pateikia itin nemalonių staigmenų, po kurių galima likti ne vien be sutuoktinio, bet ir be visą gyvenimą kaupto turto. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, viskas, ką sutuoktiniai užgyvena nuo santuokos dienos, yra jų bendra nuosavybė, kuri skyrybų atveju jiems abiems dalijama po lygiai.
Alinančių pykčių dalijantis turtą galima išvengti pasirašant vedybų sutartį. Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Joje galima iš anksto numatyti, kokia nuosavybė bus jungtinė, kokia – dalinė, kiek bendro turto kiekvienam iš sutuoktinių priklausys, kiek vienas kitą rems santuokos metu ir santuokos nutraukimo atveju.

Rugpjūčio 28 d., sekmadienį, 17 val. Šešuolėlių dvare AKTORIŲ TRIO: Kostas Smoriginas (vokalas, gitara), Olegas Ditkovskis (vokalas, gitara), Saulius Bareikis (vokalas, gitara).

Liberalų ir centro sąjunga šį šeštadienį organizuoja fotosesiją, kurios metu bus daroma didžiausia kolektyvinė nuotrauka. Šį rekordą planuojama užregistruoti Lietuvos rekordų knygoje. Rekordo bus siekiama tradicinėje LiCS vasaros šeimų stovykloje, kuri šį savaitgalį (liepos 22-24 dienomis) vyks Aukštadvaryje, prie Skrebio ežero.

Juozas Erlickas

Šalyje didėjant energijos kainoms, nemažai žmonių susimąsto apie jos taupymą arba ieško įvairiausių  taupymo sprendimų . Pastaruoju laiku visuomenė daug dėmesio skiria vėjo, biokuro jėgainėms ir ypač saulės kolektoriams. Nors įmonių, kurios verčiasi saulės kolektorių prekyba, yra nemažai, didžiausia kliūtis naujovei plisti yra nežmoniškos jų kainos. Dėl šios priežasties šių atsinaujinančiųjų saulės energijos šaltinių Lietuvoje išvystama kur kas rečiau negu kitose tos pačios platumos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje. Kita vertus, matydami tokią situaciją, keletas šalies entuziastingų žmonių, žinodami fizikos dėsnius, sumąstė namų sąlygomis pasigaminti saulės kolektorius, kurie sėkmingai veikia iki šiol.