Atrodo, kad Lietuvoje jau pradedama priprsti prie to, kad teismo sprendimai – nėra privalomas dokumentas, todėl mažai kas temano, jog Kazokiškes ims ir uždarys. Teismo nuomone, neteisėtą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą išdavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius atliekų klausimą sprendžia paprasčiau: nebodamas teismo nutarties jis jau parengė naują taršos leidimą Kazokiškių sąvartynui.

Kazokiškių bendruomenei atstovaujančios advokatės Ramunės Dulevičienės nuomone, ir šis leidimas, kai tik jį pasirašys R. Masilevičius, bus neteisėtas.

"Vilniaus aplinkos apsaugos departamentas jau antrą kartą užlipo ant to paties grėblio, - teigė R. Dulevičienė. - Taršos leidimas negali būti išduotas be poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kuri galioja penkerius metus. Paskutinis Kazokiškių sąvartyno poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas 2001 metais.

Šis objektas pradėjo veikti su nebegaliojančiu taršos kontrolės leidimu, kurį R. Masilevičius pasirašė tik 2007-ųjų rugsėjį. Tai patvirtino ir teisėjų kolegija. Ji priėmė išimtinai retą nutartį - atsižvelgdama į problemos svarbą visam regionui, leido parengti naują taršos leidimą arba rasti kitą vietą šiukšlėms".

Kazokiškių sąvartyną valdanti bendrovė VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) paraišką naujam taršos kontrolės leidimui padavė kone paskutinėmis dienomis - prieš mėnesį.

R. Masilevičius iš anksto parengė naują leidimą, kuriam trūksta tik paskutinio skaitmens ir parašo. Tačiau valdininkas delsia, leidžia sąvartynui veikti iki paskutinės teismo nurodytos dienos.

„R. Masilevičius ketina dar kartą pasielgti neteisėtai, nes naujasis taršos leidimas parengtas 2008 metų vasario 18 dieną poveikio aplinkai vertinimo atranka, kurios galiojimas baigėsi šių metų vasarį, - sakė R. Dulevičienė. - Galbūt susigriebęs, kad tai tikrai neteisėtas dokumentas, Vilniaus aplinkos apsaugos departamentas jau dangstosi kitu dokumentu - poveikio aplinkai vertinimo atranka dėl “filtratų sąvartyne pakeitimo leistinumo„ Tačiau tai nėra tas dokumentas, kuris būtinas taršos leidimui išduoti“.

„Respublikos“ kalbintas R. Masilevičius tvirtino, kad Kazokiškių bendruomenė, pateikusi prieštaravimą naujam taršos leidimui, elgiasi neteisingai ir sako netiesą.

„Sąvartynas veikia ir veiks - jis nedaro jokio neleistino poveikio aplinkai, - teigė R. Masilevičius. - O kaip jūs tvarkytumėte atliekas, jeigu teismas priimtų sprendimą uždaryti Kazokiškių sąvartyną? Aš neturėjau jokio pagrindo neparengti naujo taršos kontrolės leidimo“.

Kazokiškių sąvartyno gamybos skyriaus viršininkas Jonas Makutunovičius „Respublikos“ žurnalistus vedžiodamas po savo valdas aiškino, kad kasdien į šį objektą 100-120 krovininių automobilių suverčia apie 1000 tonų šiukšlių.

Žinant tokius kiekius ir vienos atliekų tonos kainą - apie 60 litų - mokamą sąvartyno šeimininkams, tampa aišku, kodėl šis objektas yra toks gerbtinas ir saugotinas. Per metus iš Vilniaus regiono šiukšlių galima susikrauti apie 19 mln. litų.

J. Makutunovičius sako, kad pirmoji sąvartyno sekcija jau bus užpildyta kitų metų rugsėjį. Kur tuomet teks dėti sostinės šiukšles, kurios čia sudaro apie 83 proc. visų atliekų?

„Aš esu tik gamybininkas, bet laukia tikrai niūri ateitis. Naujai sekcijai parengti reikia apie devynių mėnesių, bet niekas nėra daroma, - sakė J. Makutunovičius. - Lietuvoje atliekų sritis yra tragiška. Jeigu jas rūšiuotume, į Kazokiškes patektų vos pusė visų šiukšlių“.

Kas kelias minutes tonas šiukšlių verčiant galingiems sunkvežimiams, sąvartyno kamputyje dirba tik miniatiūrinė atliekų rūšiavimo linija. Privati firma, išsinuomojusi tą kampą iš UAB VAATC.

Aplinkos ministerija skelbia Europos Sąjungos atliekų tvarkymo strategiją, kurioje beveik nėra vietos tokiems sąvartynams kaip Kazokiškėse.

Strategija sako, kad buitinės atliekos turi būti rūšiuojamos ir tik deginamos - sąvartynai jau baigė savo erą ir Bendrijoje juos galima laikyti tik toms atliekoms, kurių neįmanoma sudeginti. Kazokiškėse į žemę verčiama viskas, kas išmetama.

Milžiniškas laukas beveik užpildytas per trejus metus - privatininkai žvalgosi į artimiausius miškelius, kurie planuose jau sunumeruoti iki šeštosios sekcijos.

„ES atliekų strategija badžiau akis aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui, Artūrui Paulauskui, tačiau jie degė tik regioninių sąvartynų idėja, - sakė teisininkė R. Dulevičienė. - Kadangi dabartinis ministras G.Kazlauskas nieko nesupranta apie aplinką, jos apsaugą, tai jis bent nesikiša į šią sritį ir aklai pasitiki pavaldiniais. O šie daro tik tai, kas kai kam naudinga. Jokiu būdu ne valstybei“.

Advokatės R. Dulevičienės teigimu, atliekų versle mes pasiekėme aukščiausią cinizmo viršūnę. Yra ir kitų įtarimų - atliekų tvarkymas visame pasaulyje buvo ir bus viena korumpuočiausių sričių. Tai - amžinas verslas, toks kaip laidotuvės, vaistai. Juk ne veltui šį verslą Italijoje globoja tik mafijos šeimos„Nesakau, kad tai jau yra ir Lietuvoje, bet tam tikros specialiosios tarnybos šioje srityje jau tikrai turi labai daug darbo. Nežinia kokiais interesais besivadovaujantis Vilniaus aplinkos apsaugos departamento vadovas R. Masilevičius, matyt, išduos naują neteisėtą taršos leidimą Kazokiškėms, o kol mes vėl bylinėsimės, šiukšlės toliau bus verčiamos tūkstančiais tonų. Šis ponas viešai ir ciniškai yra pareiškęs, kad jo išduoti leidimai aplinkos neteršia“, - „Respublikai“ sakė R. Dulevičienė.

Tokie Kazokiškių ir aplinkinių vietovių gyventojų atstovės samprotavimai nesusilaukia ne tik Aplinkos ministerijos pritarimo.

Kategoriškai su tuo nesutinka ir kai kurie politikai.

„Šiandien Lietuvoje veikianti atliekų tvarkymo sistema nėra tobula – tai faktas. Tačiau joje dalyvaujantys subjektai kategoriškai pasisako už jos tobulinimą, tačiau jokiu būdu ne griovimą, ką siūlo vienas žmogus“, - teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) narys Andrius Burba.

Būtent tokią sistemos dalyvių nuomonę parlamentaras išgirdo Ukmergėje vykusiame Vilniaus regiono plėtros tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos, kitų valstybės institucijų bei visų Vilniaus regiono savivaldybių merai, tarybų nariai ir kiti atstovai. Posėdyje be kitų klausimų buvo svarstoma atliekų tvarkymo situacija Vilniaus regione, atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, pagrindinės problemos, sprendimo būdai, vykdomi projektai.

„Savivaldybių atstovai tvirtino, jog dabartinė atliekų tvarkymo sistema juos tenkina. Žinoma, buvo pabrėžiama, jog yra dar daug tobulintinų sričių ir dalykų. Pavyzdžiui, mažesniųjų savivaldybių narių netenkina jų vaidmuo valdant regiono atliekų tvarkymo centrą, jie norėtų turėti daugiau įtakos bei svorio sprendžiant bent jau esmines problemas“, - sako A. Burba.

Seimo narys pabrėžia, jog visų – ir Vilniaus, ir mažesniųjų miestų – savivaldybių atstovai kategoriškai pasisakė prieš sistemos naikinimą dabartines regioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijas perduodant savivaldybėms. Be jau išvardintų motyvų skambėjo ir priminimai, jog į dabartinę sistemą jau investuotos didžiulės Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos, sugaišta daug laiko, todėl visa tai tiesiog nubraukti būtų nesuprantamas, nelogiškas ir netoleriagiškas žingsnis.

Juolab, kad ES institucijos įdėmiai stebi, kaip naudojamos šiam sektoriui skirtos lėšos. Nustačius, kad tai daroma ne pagal paskirtį, pinigus tektų grąžinti. "Norėčiau priminti, jog atliekų tvarkymo sistemai jau skirta daugiau nei 1 mlrd. litų. Kas prisiimtų atsakomybę, jei būtų pareikalauta šią sumą grąžinti?“, - klausia parlamentaras.

Seimo narys apgailestauja, kad posėdyje nedalyvavo ir savivaldybių balso neišgirdo AAK pirmininkas Jonas Šimėnas. „Jis yra tas žmogus, kuris mano, kad sistemą reikia griauti. Būtent pirmininko iniciatyva Aplinkos ministerijos parengtos ir Vyriausybės patvirtintos teisės aktų pataisos, susijusios su atliekų sistema, komitete buvo kardinaliai pakeistos, siūlant jo proteguojamą modelį“, - teigia A. Burba.

Parlamentaras tvirtina nesuprantantis, kodėl reikia teikti svarstyti Seimui pataisas, jei joms priešinasi pagrindiniai sistemos dalyviai, atstovaujantys visus galutinius vartotojus. „Savivaldybės atvirai sako, kad pataisos tikrai pabrangintų paslaugos kainą gyventojams. Užtat kai kam – ir visų pirma privatiems ūkio subjektams, norintiems perimti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų ar sąvartynų administravimą – jos tikrai būtų labai naudingos“, - perspėja AAK narys.

Iš savivaldybių atstovų  girdima įvairių nuomonių, o Seimo nario A.Burbos poziciją šiek tiek paaiškina ta aplinkybė, kad jis yra beveik buvusios Tautos prisikėlimo partijos narys.Kaip tik ši partija į Aplinkos ministrus delegavo „savo žmogų“, dabar ministru tebeesantį.

Jonas Maskis