„Tiek šio, tiek praėjusių metų lapkričio vidutinė lauko oro temperatūra ir šilumos suvartojimas buvo panašus, tačiau sąskaitos šiemet – didesnės. Tai lėmė išaugusi gamtinių dujų – vis dar pagrindinio kuro Lietuvos miestuose – kaina“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. 2010-ųjų lapkritį gamtinių dujų kaina buvo 1450 Lt/tne, šiemet – 1850 Lt/tne. 

Pernai lapkritį vidutinė oro temperatūra buvo +3,9 laipsniai, šiemet 3,5 laipsniai šilumos. Šilumos kiekis, tekęs senos statybos neapšiltintam daugiabučio namo 60 kv. metrų ploto buto šildymui sudarė apie 1200 kWh/mėn. (~20 kWh/kv.m/mėn). Tokio tipo daugiabučiuose namuose gyvena didžioji šalies gyventojų dalis.

Tai patvirtina ir šilumos tiekimo įmonių, naudojančių gamtines dujas, pateikti duomenys. Jie rodo, kad 60 kv. metrų buto ploto šildymas senos statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojams šių metų lapkričio mėnesį kainavo apie 340 litų, pernai – apie 270 litų.

Miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant dvigubai pigesnį vietinį biokurą, šilumos kaina ir mokėjimai už šildymą liko nepakitę.

Puikus pavyzdys – Širvintos.Čia šilumos gamybai  naudojamas išimtinai tik vietinis biokuras (98 proc. nuo bendro suvartoto kuro) ir šilumos kaina š.m. lapkričio mėn. buvo tik 19,43 ct/kWh.  Šio miesto net senos statybos neapšiltintų  daugiabučių namų gyventojams 60 kv. metrų buto ploto šildymas tiek šiemet, tiek pernai lapkričio mėnesį vidutiniškai kainavo apie 163 litus.

Pažangių ES šalių šilumos ūkiuose jau kelis dešimtmečius įdiegtos technologijos, pakeitusios brangias gamtines dujas perpus pigesniu vietiniu biokuru, kuris sudaro virš 80 proc. bendro kuro kiekio. Lietuvoje šiluma, pagaminta iš biokuro, šiandien tesudaro apie 19 proc. visos centralizuotai tiekiamos energijos.

Lietuvos energetikos mokslininkų skaičiavimu, 2020 metais šilumos kaina sudarys apie 25 ct/kWh tuose miestuose, kuriuose šiluma bus gaminama naudojant biokurą, ir apie 50 ct/kWh miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant gamtines dujas.

Deja, Vilnius šiuo atveju visiškai atvirkščias pavyzdys. Šiandien akivaizdu, kad buvusios Vilniaus miesto tarybos 2010-ųjų vasaros sprendimas nepriimti privataus investuotojo pasiūlymo diegti biokurą šilumos ūkyje ir likti prie dujų buvo klaidingas. Pasitvirtino visos liūdniausios prognozės – šilumos kilovatvalandės kaina tik augo, o vienintele to priežastimi tapo brangstančios dujos.

„Kodėl toks svarbus Vilnius? Sostinėje turime daugiausia gyventojų, todėl sprendimas pereiti prie biokuro čia pasitarnautų didžiausiam skaičiui žmonių. Raginame Vilnių grįžti prie svarstymo, o kitus Lietuvos miestus, kurie dar neapsisprendė, pradėti svarstyti galimybę gaminti žalią, o tuo pačiu – pigesnę šilumą. Alternatyvos, kuri leistų vartoti pigesnę šilumą, Lietuva neturi“, - įsitikinęs V. Stasiūnas.

„Krašto naujienų“ inf.