Nuo sausio savarankiškai socialinę paramą pradedančios skirstyti savivaldybės tikisi per trejus metus iki trečdalio sumažinti socialinei paramai skiriamas lėšas.

Nuo sausio 1 dienos penkios bandomosios savivaldybės savarankiškai skirstys paramą - tai bus daroma Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavęs Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas sakė, kad prisijungti prie eksperimento, be kita ko, paskatino galimybė laisvai disponuoti sutaupytomis lėšomis. Jis tikisi, kad eksperimentas leis per metus sutaupyti iki 10 proc. socialinės paramos lėšų.

"Šilalės rajonas yra kaimiškas ir susitikus su ūkininkų sąjunga ar su verslininkų sąjunga ypač buvo akcentuojama, kad neįmanoma surasti darbuotojų, bet pašalpų išmokėjimo skaičius nuolat auga", - apsisprendimą dalyvauti eksperimente aiškino J.Gudauskas.

Socialinei paramai skiriamas lėšas bus siekiama iš remiamųjų sąrašo eliminuojant piktnaudžiaujančiuosius pašalpomis. Viena iš priemonių, kurią numatoma pasitelkti, bus seniūnijose steigiamos komisijos, kurios reguliariai diskutuos dėl kiekvieno pašalpą gaunančio žmogaus.

"Dabar kiekvienoje seniūnijoje yra sudaromos komisijos, kurios du kartus rinkisis per mėnesį ir apsvarstys kiekvieną pašalpos gavėją", - pasakojo Šilalės meras.

Nuo sausio įsigaliosiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas taip pat numato, kad norint gauti pašalpą reikės pateikti buities tyrimo aktą.

"Jeigu nori gauti pašalpą, turėsi įsileisti į namus, parodyti, kaip tu gyveni. Ir jeigu kyla įtarimų ir vis dėl to matome, kad žmogus gyvena ne pagal pajamas, mes jau kreipiamės tada į atitinkamas tarnybas susirinkti duomenis - ar jis užsienyje dirba, ar jis (turi - BNS) nelegalų verslą. Manau, kad viešinant šitą dalyką tiesiog šities žmonės nebesikreips paramos", - svarstė Akmenės meras.

Numatoma, kas minėtos penkios savivaldybės trejus metus gaus ne tikslines dotacijas socialinei paramai, o padidintą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Planuojama ateinančius trejus metus šioms savivaldybės pervesti 2011 metų tikslinės dotacijos dydžiu padidintą GPM dalį.

"Tos penkios savivaldybės savo biudžetuose, jau kaip savarankiškuose biudžetuose, trejus metus turės tokį pat kiekį lėšų, kiek buvo patvirtinta 2011 metų biudžete", - spaudos konferencijoje aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Tačiau jis neatmetė, kad tuo atveju, jei ekonominė situacija šalyje blogėtų ir socialinės paramos poreikis augtų, valstybė turėtų turėtų didinti pervedimus į ekperimentuojančių savivaldybių biudžetus.

"Jeigu situacija iš tikrųjų drastiškai blogėtų, tai natūralu, kad socialinė apsauga yra ta sritis, kurią užtikrinti valstybė privalo, nėra alternatyvų. Silpniausiems savo visuomenės nariams valstybė turi padėti ir tą, be abejo, jinai užtikrins", - sakė ministras.

Paaiškinti kai kurias su šia naujove susijusias aplinkybes, „Krašto naujienos“ paprašė Elektrėnų savivaldybės merą , Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentą Kęstutį Vaitukaitį ir Širvintų merą Vincą Jasiukevičių

KN: Kodėl savarankiškai paramą skirstys tik penkios „ bandomosios“ savivaldybės -Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės. Ką tai reiškia – ar šios savivaldybės kažkuo išsiskiria iš kitų, ar labiau pasitikima, kad jos sugebės atlikti šiį darbą, ar yra dar kokių nežinomų priežasčių ?

K. Vaitukaitis: Nuo 2012 m. sausio 1 d. Įsigaliojo naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuriame numatyta keli šios paramos finansavimo savivaldybėms būdai, kuriuos galėjo pasirinkti pačios savivaldybės. Penkios savivaldybės pasirinkusios finansavimą, kaip savarankišką funkciją, tris metus šiai paramai iš valstybės biudžeto gaus 2011 m. pradžioje patvirtintas sumas, kurios negalės būti didinamos, o jei sutaupys, galės naudoti savo reikmėms.

Elektrėnų savivaldybė svarstė abi galimybes, bet pasirinko iki šiol galiojusį finansavimą, kaip valstybės deleguotą funkciją, kai lėšos iš valstybės biudžeto  skiriamos pagal jų panaudojimą. Tą pasirinkimą lėmė kelis metus iš eilės didėjantis socialinės paramos gavėjų skaičius, kurį lemia didėjanti bedarbystė. Prieš penkis metus savivaldybėje bedarbystė buvo viena iš mažiausių visoje Lietuvoje, o dabar panaši kaip ir aplinkinėse savivaldybėse. Jau treji metai planuodami lėšas numatome socialinės paramos augimą, tačiau nesitikime tokio didelio šuolio. Tik šią vasarą sustojo socialinės pašalpos gavėjų didėjimas, bet lėšų vis tiek pritrūkome. Todėl nerizikavome, nes paskaičiavome, kad mums neužteks 2011 m. pradžioje patvirtintų lėšų.

Prieš priimant sprendimą ar netapti pilotine savivaldybe, kelias savaites vertinome socialinės paramos gavėjus, kuriems nuo 2012 m. neteiktume šios paramos. Nustebome, kad radome tik 2 procentus gavėjų, kurie neteks teisės į piniginę socialinę paramą. Savivaldybėje nematome didelio piktnaudžiavimo šia parama. Nes iki šiol galiojančiame įstatyme suteiktomis teisėmis socialiniams darbuotojams tikrinti socialinės paramos gavėjus, jų užimtumą, savivaldybė naudojosi. Savivaldybėje numatyta atidirbimo už socialinę pašalpą tvarka. Dar numatome pasitelkti seniūnus,  seniūnaičius, bendruomenės narius ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie dalyvaus svarstant socialinės paramos skyrimą gyventojams galimai piktnaudžiaujantiems šia parama. Tačiau netikiu, kaip dabar dažnai kalbama iš tribūnų,  kad dauguma socialinės paramos gavėjų pašalpas gauna neteisėtai. Kai savivaldybėje nedarbo procentas buvo 0,4, socialinę pašalpą gaudavo tik apie 50 šeimų. Augant bedarbystei, augo ir paramos gavėjų. Žmogui bent jau pavalgyti  reikia. Ne tokiais būdais reikėtų taupyti valstybės biudžeto lėšas.

V.Jasiukevičius: Buvo pasirinktos penkios pilotines savivaldybes (savanorės), kurios piniginę socialinę paramą teiks ne kaip deleguotą, o kaip savarankišką funkciją. Tai kaip bandymas, eksperimentas, kuris užkraunamas ant savivaldybių pečių. Tas eksperimentas truks 3 metus.Rizika - gali nepakakti lėšų soocialinėms pašalpoms, nes skiriamas finansavimas ir jis toks pat išliks visus trejus eksperimentavimo metus, taip pat tikimybė, kad reikės dažnai keisti piniginės paramos tvarkos aprašą, nes šioje srityje sunku prognozuoti pašalpų gavėjų skaičių. Taip pat paramos teikime įsijungia ir bendruomenės, kas gali sukelti pasipriešinimą, o kartu ir siekimas paramą skirti savo bendruomenės nariams.