Šiemet – jau penkiolika iškvietimų

Kiekvienais metais deginama žolė pridaro daugybę nuostolių ne tik gamtai, bet ir žmonėms: nuo išplitusios ugnies užsidega pastatai, net žūsta žmonės. Deja, tai degintojus, regis, gąsdina nedaug. „Šiais metais Ukmergės rajone dėl gaisro jau buvo 49 iškvietimai, 15 iš jų – dėl degančios žolės, – sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ukmergės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Audrius Kuprionis, – žolės deginimas kasmet prasideda vos atšilus orams. Jei neklystu, pernai Lietuvoje dėl padegtos žolės kilusio gaisro žuvo vienas žmogus“. Praėjusiais metais Ukmergės rajone buvo užfiksuoti 245 gaisrai, net 90 iš jų – žolės.

Rajone 2010-aiais nuo degančios žolės žmonių gyvybės nenukentėjo, tačiau sudegė namas: „Netoli gyvenamojo namo žmogus padegė žolę, o kilęs vėjas kibirkštis nunešė ant stogo. Kai gaisrininkai atvažiavo, pastatas jau buvo sudegęs“, – apie ugnies pavojų pasakojo A. Kuprionis.

Padegama ir netyčia

Nors žiniasklaidos priemonės vis aktyviau ragina nedeginti žolės, o įvairios institucijos grasina didelėmis baudomis, žmonėms tai didelės įtakos nedaro: „Baudos žmones gąsdina mažai, kadangi dažniausiai sunku išsiaiškinti, kas padegė žolę, vadinasi, ir nubausti nėra ką. Ūkininkus nuo žolės deginimo sulaiko tai, kad jie gali netekti europinių išmokų – tai jiems labai didelis nuostolis“, – sakė A. Kuprionis.

Žolė taip pat padegama ir netyčia: numetus nuorūką, degtuką, todėl gamtoje, ypač, kai sausa, reikia elgtis labai atsargiai. „Būna, kad ir vaikai žaisdami padega“, – pridūrė A. Kuprionis.

Vykdo prevencinę programą

Paklaustas, ar dar didesnės baudos pagaliau atpratintų žmones deginti žolę, A, Kuprionis sakė: „Nemanau, kad nuo baudų viskas priklauso. Mano manymu, svarbiausia yra švietimas, reikia kelti žmonių sąmoningumą. Mes, kartu su policininkais, socialiniais darbuotojais, kiekvienais metais darome reidus – lankome socialinės rizikos šeimas, patikriname jų krosnis, elektros instaliacijas, paliekame lankstinukus, kuriuose yra informacija apie žolės deginimą ir jo keliamą pavojų“. Ukmergės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas sakė pastebėjęs, kad dažniau žolę padega socialinės rizikos grupių asmenys.

Skrajutės, informuojančios apie žolės deginimo žalą, taip pat išdalijamos ir seniūnams, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai prašo, kad pedagogai pasakotų moksleiviams apie gaisrų žalą.

Ugnis kenkia dirvožemiui

Žolės deginimas daro didžiulę žalą gamtai – gaisro metu į aplinką išmetama daug pavojingų medžiagų, dūmai kenkia kvėpavimo takams, žūva daug gyvūnų – vabzdžių, varliagyvių, kiškių, ežių, graužikų. Nuo žolės neretai užsidega ir miškas, kur liepsna sunaikina ne tik medžius, bet ir miško gyventojus. Paklaustas, iš kur atsirado įprotis deginti laukus, A. Kuprionis sakė: „Manau, šis itin žalingas įprotis galėjo atsirasti tada, kai žmonės ėmė atgauti žemes. Dažnai ta žemė yra toli nuo šeimininkų gyvenamosios vietos, jie nespėja jos prižiūrėti. Todėl lengviausias kelias – uždegti“.

Neretai žolė deginama ir dėl to, esą tokiu būdu sunaikinta pernykštė žolė padės greičiau augti naujai. Tai – mitas, kadangi po gaisro pasikeičia dirvožemio struktūra, o piktžolės nesunaikinamos – jų šaknys lieka po žeme, jos nesudega.

Baudos – ir už nepraneštą gaisrą

Civiliai už žolės deginimą baudžiami nuo 200 iki 1000 litų baudomis, o jei taip pasielgia pareigūnas, jam gresia nuo 400 iki 2000 Lt bauda. Pažeidėjai turi sumokėti baudą ir atlyginti gamtai padarytą žalą – už vieną arą teks sumokėti 49 litus. Jei, pamačius degančius laukus, nesiimama jokių priemonių, gresia bados nuo 100 litų. Be to, kiekvienas gaisrininkų iškvietimas mokesčių mokėtojams atsieina nemaža pinigų suma, o kol gesinama žolė, šios tarnybos pagalbos gali prireikti kitame gaisre ar avarijoje.

Audrius Kuprionis ragina gyventojus elgtis atsakingai ir nedeginti žolės. „Jei matote degančią žolę, užgesinkite, jei gaisras jau labai išplitęs – iškvieskite gaisrininkus“.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 2010 m. atvirose teritorijose kilo 4346 gaisrai, kurie sudarė 35,7 proc. nuo bendro gaisrų kiekio. Iš viso gaisruose išdegė 5,87 hektaro žemės plotų ir sunaikinti 9 statiniai.

Sigita Obelevičiūtė