Lapkričio viduryje apklausos atliktos internete duomenimis, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog jaunus žmones mokytis labiausiai skatina materialinės priemonės. Net 90 proc. apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad vyresniųjų klasių moksleiviai turėtų galimybę už puikius mokslo rezultatus gauti stipendijas. Įvertinus apklausos duomenis, MAXIMA LT, UAB ir šiais mokslo metais visos Lietuvos dešimtokams skirs stipendijas už puikų mokymąsi.

Gerbiami Mokytojai ir mielos Mokytojos, visi mes buvome Jūsų mokiniais ir nuoširdžiai sveikiname gražios profesinės šventės proga. Tai diena, kuri primena apie svarbiausius mūsų gyvenime sutiktus žmones – Jus. Linkime stiprybės ugdant dorus ir išsilavinusius Lietuvos piliečius. Linkime kūrybinės versmės, kad gyvenimo tiesos vestų mūsų vaikus teisingu keliu, kad grįžtų Jūsų  dosniai išdalinta patirtis. „Krašto naujienų“ redakcija

Širvintų rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį  patvirtino naująją Širvintų rajono L. Stuokos–Gucevičiaus direktorę –  Audronę Buzienę. Naujoji gimnazijos direktorė iki šiol dirbo Atžalyno pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Širvintų rajono meras  V. Jasiukevičius gimnazijos direktorei palinkėjo stiprybės ir kantrybės einant naujas pareigas. A. Buzienė sakė esanti dėkinga Tarybai už parodytą pasitikėjimą.

Pirmadienį Varšuvoje iki vėlaus vakaro posėdžiavusi Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės darbo grupė švietimo klausimams aptarti priėjo vieningos nuomonės, jog valstybinės kalbos egzamino forma visiems Lietuvos moksleiviams bus vienoda, tačiau vertinimas lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams skirsis. Pasak švietimo ekspertų naujojo Lietuvos Švietimo įstatymo įgyvendinimas nereiškia staigaus brandos egzamino suvienodinimo. Brandos egzamino forma bus viena – rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis. Atsižvelgiant į išryškėjusius nuomonių skirtumus dėl egzamino turinio, iki kito ekspertų grupės susitikimo LR Švietimo ir mokslo ministerija susitiks su Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, atstovais siekiant profesionaliai aptarti šį klausimą. Ekspertai taip pat sutarė siūlyti Nacionalinio egzaminų centro brandos egzaminų vertinimo komiteto sudėtį papildyti suinteresuotų Lietuvos tautinių mažumų atstovais. "Vertinimo komitetas ne mažiau nei 8 metus analizuotų Nacionalinio egzaminų centro kasmet atliekamų brandos egzaminų rezultatų tyrimus ir pagal juos teiktų pasiūlymus dėl vertinimo normų tobulinimo", - teigiama Lietuvos ir Lenkijos specialistų išvadose. Išvadose yra pateikti siūlymai dėl tautinių mažumų mokyklų Lietuvoje tinklo Ekspertai aptarė ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo padėtį. "Lenkijos centrinė egzaminų komisija atkreips ypatingą dėmesį į lietuvių kalba laikomų pagrindinės mokyklos patikrų, gimnazijos egzaminų ir brandos egzaminų užduočių kalbos kokybę ir taisyklingumą ir, siekdama šio tikslo, bendradarbiaus su Lietuvos Respublikos Nacionaliniu egzaminų centru", - teigiama pranešime. Pasak BNS, kitas ekspertų susitikimas spalio 14 dieną įvyks Vilniuje. Jo metu bus aptariami siūlymai, susiję su pakeitimais Lenkijos tautinių mažumų mokyklų finansavimo sistemoje bei vadovėlių tautinėms mažumoms leidybos klausimai. Lietuvos delegacijai Varšuvoje vadovo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, o Lenkijos – švietimo viceministras Miroslavas Sielatyckis. Tai buvo antrasis tokio pobūdžio susitikimas per pastarąją savaitę, praėjusį pirmadienį tarpvalstybinė darbo grupė buvo susirinkusi Druskininkuose. Dėl šių tarpvalstybinių ekspertų diskusijų buvo sutarta rugsėjo 4 dieną vykusiame Lietuvos ir Lenkijos premjerų Andriaus Kubiliaus ir Donaldo Tusko susitikime. Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose.

Artėjantys mokslo metai vėl patuštins tėvų pinigines. Prekybininkų atstovai ir moksleivių tėvai tvirtina, kad mokyklos reikmenims gali tekti išleisti nuo 300 iki 500 litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Prekybos centruose rugpjūčio pirmosiomis dienomis įrengti specialūs plotai su siūlomais reikmenimis mokyklai. Jau dabar tėvai skaičiuoja, kiek reikės pinigų moksleivius aprūpinti mokslų pradžiai.

Rugsėjo 1-ąją prasidėsiančiais naujais mokslo metais į šalies aukštąsias mokyklas pakviesta studijuoti 31 570 pirmakursių. 18 254 asmenims studijas finansuos valstybė: 9580 – universitetuose ir 8674 – kolegijose. 13 316 įstojusiųjų už studijas mokės savo lėšomis: 8768 – universitetuose, 4548 – kolegijose.

Nuo 2012 m. dalyvauti individualaus mobilumo programoje ir įgyti tarptautinės mokymosi patirties galės ne tik Lietuvos studentai, bet ir mokiniai. Naują Comenius programos individualaus mokinių mobilumo veiklą administruos Švietimo mainų paramos fondas.

Savaitraščio „Veidas“ sudarytame gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitinge – beveik 500 mokyklų, tačiau jų sudarytojai abejoja, ar visos jos reikalingos. Argumentuojama faktu, kad tarp prasčiausiai įvertintų 30 mokyklų abiturientų nėra nei vieno, įstojusio į aukštąją mokyklą. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, negalima nuvertinti paskutiniųjų sąraše atsidūrusių mokyklų, kadangi visose gaunama nauda esą skirtinga – ir nebūtinai tai akademiniai pasiekimai.

Švietimo ir mokslo ministerija slepia informaciją, kurios Lietuvos mokyklos nesugeba abiturientų gerai parengti valstybiniams egzaminams. Apžvalgininkų teigimu, tėvai ir vaikai turi teisę žinoti, kurią gimnaziją ar vidurinę pabaigus šansų įstoti į norimą specialybę norimoje aukštojoje nėra. Švietimo ir mokslo viceministras sako, kad mokyklų reitingai neskelbiami, nes lyginti kaimo ir prestižines mokyklas, kurios atsirenka vaikus, neteisinga.