Šalies gimnazijos ir vidurinės mokyklos vertintos pagal tai, kiek kiekvienos jų abiturientų įstojo į Lietuvos universitetus pagal pirmą pageidavimą, kiek buvo pakviesti į užsienio universitetus bei, pagal brandos egzaminų rezultatus.

Pirmąją vietą šiemet vėl susigrąžinę Vilniaus licėjaus atstovai pasiekimais nesistebi.

„Kiekvienais metais egzaminų rezultatai labai geri, bet šių metų rezultatai jie tikrai pranoko visų lūkesčius. Aišku, tai yra bendras mokinių ir mokytojų pastangų rezultatas. Be to, mokiniai nuo pat 9 klasės ateina labai su stipria motyvacija“, – LTV naujienų tarnybai sakė Vilniaus licėjaus direktoriaus pavaduotoja Jolita Milaknienė.

Vienos iš sąrašo pabaigoje atsidūrusios Kauno rajono mokyklos direktorius tikina, kad reitingai realybės neatspindi, vis dėl to pripažįsta, kad dideliais pasiekimais pasigirti negali.

„Mes esame kaime, ar ne? Nėra labai tie rezultatai geri, nėra labai ir žinios tos aukštos. Nežinau, gal reikėtų mokyklas kaip nors skirstyti, diferencijuot pagal, sakykime, kaimo mokyklą, miesto mokyklą“, – svarstė Kauno r. Čekiškės P. Dovydaičio vidurinės mokyklos direktorius Ričardas Saltonas.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, negalima nuvertinti paskutiniųjų sąraše atsidūrusių mokyklų, kadangi visose gaunama nauda esą skirtinga – ir nebūtinai tai akademiniai pasiekimai.

„Dažnu atveju rodikliai yra prasti ne todėl, kad jie prastai dirba, o todėl kad reikia susitart kas yra rezultatas, kas duoda tą pridėtinę vertę?“, – sako Vaidas Bacys, Švietimo ir mokslo viceministras.

Aštuntąjį kartą žurnalistų sudaromas mokyklų reitingas kasmet vos kinta. Tai, pasak „Veido“ redaktoriaus Gintaro Sarafino, rodo, jog švietimo sistemai esą, reikia pokyčių.

Informacijos, kaip mokyklos parengia abiturientus Švietimo ir mokslo ministerija neskelbia.

Ugnė Galadauskaitė

 LTV „Šiandien“