Vedybų sutarties turinį sudaro sąlygos, kurios atspindi šalių (sutuoktinių) susitarimą dėl jų turtui taikomo teisinio režimo ir kitų tarpusavio turtinių santykių. Turto teisinio režimo pasirinkimas apima gana platų spektrą: nuo visiško turto teisinio režimo atskirumo iki visiško turto teisinio režimo bendrumo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.104 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, reglamentuojantys vedybų sutarties turinį, leidžia sutuoktiniams savo nuožiūra nusistatyti tokius sutuoktinių turto teisinius režimus: turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai visiško sutuoktinių turto atskirumo teisinis režimas, kuris reiškia, kad esant susituokus kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir jis gali ją naudoti, valdyti savo nuožiūra. Šiuo režimu, numatytu vedybų sutartimi, pakeičiamas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Tačiau sutuoktiniai negalės išvengti tų asmeninio turto ribojimų, kuriuos nustato imperatyvios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios šeimos turto teisinį statusą. Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė buvo tam tikras turtas iki santuokos, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio jis buvo įgytas santuokos metu, tam tikros paskirties turtas visada liks bendru šeimos turtu, todėl sutuoktiniai vedybų sutartyje negalės nustatyti tokiam turtui asmeninio turto teisinio režimo.
Šeimos turtui priskiriama šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Įstatymų leidėjas priskiria šeimos turto kategorijai tokį turtą, kuris laikomas būtina materialiąja šeimos gyvavimo prielaida. (CK 3.84 str. 2 d.) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jo asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa bendrąja jungtine nuosavybe.
Sutuoktiniams ar ketinantiems tuoktis asmenims suteikiama galimybė pasirinkti visiško turto bendrumo teisinį režimą. Sutuoktiniai gali susitarti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis asmeninė jų nuosavybė, įregistravus santuoką tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šis režimas skiriasi nuo įstatyme nustatyto riboto bendrumo turto teisinio režimo (kai bendru laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį jie įgyja sudarę santuoką) tuo, kad bendrąja jungtine nuosavybe bus laikomas ne tik susituokus įgytas, bet ir prieš sudarant santuoką sutuoktinių turėtas turtas.
Tačiau iš esmės tokios absoliučios bendrosios jungtinės nuosavybės principo negali būti, nes juk abu sutuoktiniai negali neturėti kaip asmeninės nuosavybės objektų drabužių, daiktų, būtinų gyventi, profesinių veiklos įrankių. CK 3.105 str. 2 d. nurodo, kad negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Pavyzdžiui, sutuoktiniai negalės susitarti, kad intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės bus laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, nes CK 3.89 str. 1 d. 4 p. jos priskiriamos prie
asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės.
Minėta, kad pagal įstatymą, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokio turto dalijimo atveju laikoma, kad kiekvienam iš jų priklauso lygios dalys, pavyzdžiui: po pusę sodo namelio, po pusę mašinos ir pan. Sutuoktiniai ar ketinantys tuoktis asmenys gali susitarti, kad turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Toks turto teisinis režimas nuo bendrosios jungtinės nuosavybės skiriasi tuo, kad sutuoktinių turto dalys nustatomos bendru susitarimu ir neprivalo būti lygios. Bendrosios dalinės nuosavybės teisinis režimas leidžia atsižvelgti į kiekvieno sutuoktinio indėlį įgyjant bendrą turtą. Ši vedybų sutarties rūšis reguliuoja tik turtą, įgytą susituokus. Todėl šia sutartimi nesureguliuotai sutuoktinių asmeninei nuosavybei turėtų būti taikomas įstatymų nustatytas asmeninio turto teisinis režimas.
Nors atrodo, kad turto teisinio režimo nustatymas yra pagrindinis vedybų sutarčių tikslas, vis dėlto tai nėra vienintelis dalykas, kurį vedybų sutartyje gali numatyti sutuoktiniai. Vedybų sutartimi leidžiama ne tik pasirinkti turto teisinį režimą, bet ir sureguliuoti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, taip pat aptarti turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka iširtų, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.
Susitarimas dėl turto tvarkymo gali apimti sąlygas, numatančias, kaip sutuoktiniai naudosis bendru ar vienam iš jų priklausančiu turtu, kokiu būdu vienas sutuoktinis bus informuojamas apie kito sutuoktinio sudaromus sandorius, kuriems nereikia specialaus rašytinio sutikimo, ir panašiai. Į vedybų sutartį galima įtraukti sąlygas, susijusias su tarpusavio išlaikymu (tiek santuokos metu, tiek
ir ją nutraukus). Tačiau susitardami dėl tarpusavio išlaikymo, sutuoktiniai iš esmės gali nustatyti tik papildomas jo garantijas, kurios nenumatytos įstatyme, nes vedybų sutarties sąlygos, ribojančios ar atimančios iš sutuoktinių teisę į išlaikymą, būtų laikomos negaliojančiomis Sutartyje taip pat gali būti numatyta, kokio dydžio pinigų sumą kiekvienas iš sutuoktinių turės skirti šeimos reikmėms tenkinti: buto mokesčiams, maistui, poilsiui, turtui pagerinti, vaikų mokymuisi, gydymo išlaidoms ir kt. Šeimos reikmės yra įvairios, todėl vedybų sutartyje jos gali būti aptartos. Sutuoktiniai vedybų sutartyje taip pat gali reguliuoti turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama. Jie gali aptarti, kokie daiktai, namo patalpos priklausys kiekvienam, galimas nedalomo daikto (automobilio, televizoriaus ir pan.) atidavimas kito sutuoktinio nuosavybėn, išmokant atiduodančiajam tam tikrą kompensaciją pinigais. Be minėtų sąlygų, kurias galima įtraukti į vedybų sutartį, sutuoktiniai sutartyje gali nustatyti ir kitokias teises ir pareigas, susijusias su jų tarpusavio turtiniais santykiais.
Taigi išanalizavus vedybų sutarties turinį galima teigti, kad klausimų, kuriuos sutuoktiniai turi teisę sureguliuoti vedybų sutartimi, sąrašas yra neribotas. Vedybų sutarties apimtis priklauso nuo sutuoktinių ir sužadėtinių valios. Kita vertus, sudarantys tokią sutartį asmenys turėtų nepamiršti, kad vedybų sutarties sąlygos neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei.