Galiojanti šeimos teisė grindžiama ne tik santuokos, bet ir ištuokos laisve. Santuokos nutraukimas – tai santuokinių santykių pabaiga bendru sutuoktinių susitarimu ar vieno iš jų reikalavimu (vieno sutuoktinio valia).
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis santuokos pabaigą, yra Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK). CK 3.49 straipsnyje nurodoma, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.
Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu leidžia sutuoktiniams santuokos nutraukimą įteisinti pačiu paprasčiausiu ir neskausmingiausiu bei finansinių išlaidų mažiausiai reikalaujančiu būdu, t.y. kai nėra sutuoktinių ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl jos nutraukimo padarinių. Šis būdas yra galimas esant visoms CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms:
•   būtina, kad nuo santuokos sudarymo būtų praėję daugiau nei vieneri metai;
• būtina, kad sutuoktiniai būtų sutarę dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių (aplinkybę, jog sutuoktiniai sutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, patvirtina sudaryta sutartis, kuri yra pridedama prie sutuoktinių pareiškimo nutraukti santuoką);
•  būtina, kad abu sutuoktiniai būtų visiškai veiksnūs.
Šis institutas leidžia skatinti sutuoktinius taikiai spręsti santuokos nutraukimo bei jos nutraukimo teisinių padarinių klausimus. Paminėtina, kad pasirinkus šį santuokos nutraukimo būdą, sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 1 dalis nustato sutuoktinio teisę reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama kaip santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Lojalumo, savitarpio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, – visa tai sutuoktinio pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės (tai visiškas jų nevykdymas) gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu taip pat laikytinas teisės ir moralės atžvilgiu nepriimtinas elgesys: žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, seksualinis vaikų išnaudojimas ar kitokia fizinė ar psichinė prievarta prieš vaikus ar kitus šeimos narius, santuokinė neištikimybė, alkoholizmas, narkomanija, religinis fanatizmas ir pan.
Atsižvelgiant į šeimos santykių specifiką, šeimos teisėje nėra bendros kaltės prezumpcijos. Tačiau CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai:
sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;
sutuoktinis yra neištikimas;
žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;
paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai nesirūpina ja.
Visais šiais nurodytais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltė.
Prašymas nutraukti santuoką turi būti apmokėtas 100 litų žyminiu mokesčiu. Paminėtina, jog reikalavimas padalyti bendrą turtą apmokamas atsižvelgiant į reikalaujamo priteisti turto vertę (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnis).
Reikalaudamas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, ieškovas gali prašyti taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones. Šios priemonės gali būti taikomos tiek iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tiek ją iškėlus (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Teismas, siekdamas apsaugoti ieškovo, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus (pavyzdžiui, kai atsakovas vartoja smurtą prieš kitą sutuoktinį ar vaikus), gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir savo iniciatyva (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
Nutraukiant santuoką aptariamu pagrindu, kaip ir kitais pagrindais, kartu turi būti išspręsti visi kiti su jos nutraukimu susiję klausimai: sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, bendro sutuoktinių turto padalijimo ir jų tarpusavio išlaikymo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad reikalavimas išspręsti šiuos klausimus privalo būti nurodytas ieškinyje nutraukti santuoką.
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu. CK 3.55 straipsno 1 dalis nurodyti atvejai, kai santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių prašymu:
jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;
jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po to, kai sudaryta santuoka;
jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienerius metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.
Bendras ir esminis visais šiais atvejais dalykas yra tai, kad sutuoktinis, norintis nutraukti santuoką, nekaltina kito sutuoktinio dėl santuokos iširimo, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutuoktiniams nėra galimybės susitarti dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių ir santuokos nutraukimas jų bendru susitarimu yra negalimas.
 
UAB „Teisės garantas“
teisininkė Vilma Matuliukštytė

Pateikiama informacija yra bendrojo rekomendacinio pobūdžio. Tai autorės nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.