„Dalkia Eastern Europe“ 500 mln. Lt investuos į naujos biokuro jėgainės statybą Vilniuje. Įgyvendinus šį projektą šilumos gamybai 60 proc. būtų naudojama biokuro, sakė Vilniaus miesto meras. Investicijos suplanuotos trejiems metams. Statant biokuro gamyklą visi pirkimai būtų vykdomi per Centrinę viešųjų pirkimų organizaciją, patikino A. Zuokas. Pasak „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininko ir prezidento Jeano Sacreste, būtų statoma 300 MW jėgainė, o investicijos siektų 500 mln. Lt. Reikiamas lėšas suteiktų „Dalkia“ investuotojai, tokie kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Jis akcentavo, kad investicijos Vilnių pasiektų, jeigu būtų tam tikra teisinė aplinka. „Tokia galimybė atsiranda smarkiai pabrangus dujoms“, – akcentavo meras. „Mes nuo pavasario teikiame pasiūlymus Energetikos ministerijai ir Vyriausybei pasiūlymus. Mes, vilniečiai, už 450 mln. Lt perkame dujų šildymui, tad iš jų 300 mln. Lt atitektų vietos miškų augintojams“, – naudą įžvelgė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Biokuro jėgainę numatoma statyti prie Trečiosios termofikacinės elektrinės Gariūnuose.
Kubilius: gerai, kad atrandamos naujos iniciatyvos, užuot ieškojus kaltų Premjeras Andrius Kubilius sveikina Vilniaus miesto savivaldybę, kurios vadovybė trečiadienį pranešė apie tai, kad „Dalkia Eastern Europe“ planuoja investuoti 500 mln. Lt į naujos biokuro jėgainės statybą Vilniuje, kuri, anot Vilniaus mero A. Zuoko, šilumos kainą sostinės gyventojams sumažintų 20 proc., tačiau pabrėžė, kad tokius planus turi įvertinti specialistai. „Nesiimu vertinti, nes nežinome konkretesnių dalykų, bet taip, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, gerai, kad ir Vilniuje yra pradedama suvokti, jog Vilniaus savivaldybė ir jos šilumos tinklai yra visų pirma Vilniaus reikalas.

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje iškilmingai įteikti Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai 26 labiausiai nusipelniusiems Vilniaus regiono verslininkams ir visuomenininkams už jų indėlį 2011 m. Taip pat įteikti 27 padėkos raštai. Nuo 2003 m. Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimus yra pelnę apie 200 Vilniaus krašto žmonių.

2012 m. sausio 10 d. 160 asmenų, turinčių banko SNORAS obligacijų ir indėlių sertifikatų, grupė kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su pretenzija, kurioje prašoma minėtiems asmenims išmokėti draudimo išmokas, siekiančias iki 100 000 EUR vienam asmeniui, kaip tai numatyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme. Bendra reikalaujama draudimo išmokos suma yra apie 10 mln. Lt. „Banko SNORAS leistos obligacijos ir indėlių sertifikatai buvo platinami ir klientams pristatinėjami kaip priemonės, lygiavertės terminuotiesiems indėliams. Negana to, obligacijų ir indėlių sertifikatų draustumas buvo vienareikšmiškai nurodytas ir sutartyse, pasirašytose su banku SNORAS įsigyjant minėtas finansines priemones. Todėl manome, kad draudimo išmokos mums nemokamos nepagrįstai. Mums turėtų priklausyti draudimo išmokos iki 100 000 EUR vienam asmeniui“- tvirtina viena iš pretenziją pateikusių asmenų Dalia Matelienė. Pretenzijoje taip pat pažymima, kad nė viena iš atsakingų valstybinių institucijų, taip pat VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ilgą tęstinį laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų dėl banko SNORAS platinamų obligacijų ir indėlių sertifikatų, nors turėjo visas galimybes ir privalėjo tai daryti, jei obligacijų ir indėlių sertifikatų platinimas kaip lygiaverčių banko indėliams priemonių iš tiesų klaidino banko SNORAS klientus ir skatino juos priimti sprendimus, susijusius su didele rizika, apie kurią jie net neįtarė. „Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse  apibrėžtas „indėlininko“ ir „indėlio“ sąvokas, banko obligacijas ir indėlių sertifikatus įsigiję asmenys turėtų būti traktuojami būtent kaip „indėlininkai“, kuriems taikoma analogiška draudimo apsauga kaip ir kitiems banko SNORAS klientams, sudariusiems kitokias banko indėlio sutartis ir laikiusiems pinigus einamosiose banko sąskaitose. Be to, išvadą apie obligacijų ir indėlių sertifikatų draustumą leidžia daryti taip pat Europos Sąjungos direktyvų dėl indėlių ir investuotojų draudimo analizė, kitų Lietuvos teisės aktų bei konkrečios banko SNORAS situacijos analizė. Visa tai išsamiai ir nuodugniai išdėstyta pretenzijoje“ – pažymi pretenziją padavusią asmenų grupę atstovaujančios advokatų kontoros Raidla Lejins & Norcous advokatas dr. Rimantas Simaitis. Pretenziją padavusių asmenų nuomone, pretenzijoje nurodyti argumentai yra pakankami tam, kad į pretenziją VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ sureaguotų, kaip jau minėta, išmokėdama draudimo išmokas. „Labai tikimės, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ geranoriškai, greitai ir jautriai išspręs susidariusią situaciją, priimdama sprendimą išmokėti mums priklausančias draudimo išmokas. Priešingu atveju esame pasirengę savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Manome, kad kolektyvinis mūsų teisių gynimas yra efektyvesnis. Todėl ir kvietėme bei toliau kviečiame nukentėjusius asmenis prisijungti prie grupės ir kartu ginti savo teises“ – teigia kitas pretenzijos pareiškėjas Andrius Liubinas. Tikėtina, kad artimiausiu metu prie pretenziją pareiškusių asmenų grupės prisijungs ir daugiau nukentėjusių asmenų, įsigijusių banko SNORAS obligacijų ir indėlių sertifikatų. Išsamesnė informacija teikiama el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Banko kreditorių iniciatyvinė grupė www.bankokreditoriai.lt

Žinantys visada ras, o naujokams teks paklaidžioti. Nors važiuojant Ukmergės autostrada, tik pravažiavus Maišiagalą, būtinai  kairėje pamatysi tvarkingą sodybą ir greta baltai spindintį ūkinį pastatą. Didelėje aptvertoje teritorijoje besigananti ožkų banda dailiai užbaigia rudenišką peizažą. Mieste gimusi ir augusi Dalia Ėmužytė šiandien sėkmingai sukasi žemės ūkio versle. Tarp įvairiaspalvių lapuočių ir spygliuočių, žiedų margumyne skęstanti jos sodyba jau tampa ne tik ožkų ūkiu bet ir kulinarinio turizmo vieta.

Warrenas Buffettas kreipėsi į Kongresą, kad šis priverstų jį ir jo „ypač turtingus draugus“ mokėti didesnius pajamų mokesčius. Kaip praneša laikraštis „The New York Times“, milijardierius investuotojas ir filantropas teigia, kad turtingieji turėtų labiau padėti kamšant biudžeto skyles.

Antrąjį šių metų ketvirtį Vokietijos ekonomikos augimas smarkiai sulėtėjo ir buvo kur kas prastesnis nei tikėtasi. Ekonomika balandžio–birželio mėnesiais Vokietijoje paaugo tik 0,1 proc. Tą rodo išankstiniai Vokietijos statistikos biuro skaičiai.

Kol derybininkai brėžia sutarčių su Visagino atominės elektrinės (AE) statytojais gaires, politikų kuluaruose paleistos kalbos, kad valdantieji slapčia rengia koncesijos sutartį, kuria Lietuva įsipareigos 30 metų iš Visagino AE pirkti kelis kartus brangesnę elektrą, tai yra tol, kol nesugrįš į statybą investuoti pinigai – apie 20 mlrd. litų, praneša LTV „Savaitė“.

Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad rugpjūčio 11 d. šalyje buvo registruota 222,7 tūkst. bedarbių – 3,3 tūkst. mažiau nei prieš savaitę. Tai sudaro 10,77 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, teigiama Darbo biržos pranešime.

Šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje butų kainos išliko nepakitusios, tuo metu kitose Baltijos šalių sostinėse smuko. Taline kainos smuko 1,4 proc., Rygoje – 0,2 proc.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atšaukė dėl kiaulių maro protrūkio birželį įvestus prekybos gyvomis kiaulėmis bei jų produktais apribojimus. Prekybos apribojimai liko galioti tik Jonavos, Kėdainių ir Ukmergės rajonams, kur dar vykdomi kai kurie tyrimai, kad pagal visas privalomas procedūras būtų galima uždaryti klasikinio kiaulių maro židinį.