Mažai kas žino, kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris(Römer)  save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Koks skirtumas tarp  dviejų terminų, kalbant apie šių dienų aktualijas.

Kęstutis Girnius, žinomas publicistas, politologas, viename paskutinių savo straipsnių panaudojo tokį puikų palyginimą – anot jo „Lietuvos įstatymai yra kaip švediškas stalas, kad kiekvienas įtakingesnis asmuo pagal savo skonį gali rinktis, kurių įstatymų laikysis, kurių nepaisys“. Per pastarąsias savaites keli įvykiai akivaizdžiai priminė Lietuvos teisėsaugos impotenciją, - sako ponas K.Girnius ir atsiprašęs už tą negražų žodį , pateikia štai tokį pavyzdį: „Interviu DELFI Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, trykšdamas optimizmu, aiškino, kad, jei partijai sektųsi rinkimuose, naujoje valdančioje koalicijoje ji norėtų aplinkos, finansų, ūkio, energetikos, susisiekimo ir žemės ūkio ministrų portfelių, gal ir kitų ministerijų. Pasak Uspaskicho, jei partija surinktų daugiausia balsų, „aš privalėsiu eiti į premjero postą…ir aš tiksliai žinau, kad būčiau geriausias premjeras“. Neabejoju, kad Uspaskichas vis dažniau duos interviu žiniasklaidai bei šmėžuos televizorių ekranuose. Bet jo byla dėl partijos juodosios buhalterijos per 2004 m. Seimo rinkimus dar neišspręsta. Ji daugelį metų vilkinama teismuose, nors tai nėra itin sudėtinga byla, kurią gali išnarplioti tik kompetentingiausi policininkai bei puikiausiai išsilavinę teisininkai. Turėtų būti lengva nustatyti, ar Uspaskichas pažeidė įstatymus, pateikė klaidingą, suklastotą informaciją apie Darbo partijos finansus. Arba yra pakankamai įkalčių, arba jų nėra. Pirmuoju atveju Uspakichas seniai turėjo būti nuteistas, antruoju išteisintas“. Po tokios ilgos citatos, dabar aš jau norėčiau atsiprašyti skaitytojų, nes jokia rinkimine propaganda neužsiimu, nieko prieš V.Uspackich neturiu, juolab kad, skausmingai prisimindamas savo liūdną patirtį, teismais atskirai ir tesėtvarka, plačiąja šio žodžio prasme , pasitikiu dar mažiau.
Kitas pastarojo meto pavyzdys.Buvo sulaikytas ir mėnesiui į belangę uždarytas Kauno vicemeras Kęstutis Krikščiūnas.Uolūs teisėtvarkos sergėtojai pasirūpino, kad nedelsiant visa žiniasklaida paskelbtų nuosprendį ir žmogus būtų nuteistas negailestingų skaitytojų ir komentatorių. Kuo ta istorija baigsis pagal mūsų valstybėje  įsigaliojančius papročius visai nesvarbu.Svarbiau tai, kad žmogaus nebėra. Bet kėdė laisva.
Negaliu nepanaudoti dar vienos citatos iš Kęstučio Girniaus komentaro.
„Iš tragedijos pereikime į farsą,- rašo jis.- Bet ir čia teisėsauga šlubuoja. Neseniai Seimo narė Inga Valinskienė pareiškė, kad ji rengiasi dalyvauti naujame televizijos dainų projekte ir neketina paisyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) perspėjimų, jog nevalia dalyvauti tokiuose renginiuose. Tuo pačiu ji lyg nepaiso prieš kelerius metus paskelbto Konstitucinio Teismo nuosprendžio, kuriame rašoma, kad kūrybinė veikla sietina su siekiu sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį, o „Seimo narys, įgyvendindamas kūrybinės veiklos laisvę, turi paisyti Seimo nario, kaip tautos atstovo, konstitucinio statuso ir iš jo kylančių teisinių, etinių imperatyvų, tarp jų - vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų. Valinskienė jaučiasi laisva elgtis kaip nori, savo elgesiu dar kartą patvirtindama, kad Lietuvos įstatymai yra kaip švediškas stalas, kad kiekvienas įtakingesnis asmuo pagal savo skonį gali rinktis, kurių įstatymų laikysis, kurių nepaisys.“
Šita liga, deja, pasiekė ir plačiausius politikų sluoksnius.Štai skandalingiausia iš matytų ir girdėtų istorijų šia tema.
Šio straipsnelio apačioje išspausdinta žinutė apie itin biaurų Širvintų savivaldybės tarybos narės akibrokštą. Po ilgų, gal mėnesį trukusių intrigų intrigėlių jauna moteris savo kolegų vieningai išrenkama ne bet kokios, o ETIKOS komisijos vadove. Nė žodžio netarusi ji priima šį postą, o po pusvalandžio su šypsena pareiškia, kad jai visa etika su visu tarybos nario mandatu – tuščia vieta.Net neradusi reikalo paaiškinti, nei savo kolegoms taryboje, nei savo rinkėjams, kurie, matyt, pasitikėjo.
Absurdas.Ir nederėtų po to stebėtis, kad piliečiai šitos šalies įstatymų negerbia, kad mokesčių vengia ir kitaip valdžios neklauso .Deja, ir mažos žuvytės pūva nuo savo mažų galvyčių.O smarvė ta pati. Virginijus Martišauskas

Yra tokia tiesa, kurią žino ir įmitę politologai ir žali studentai: demokratijos sąlygomis veikia keturios valdžios. Trys oficialios ir viena neoficiali. Oficialiosios valdžios – tai įstatymų leidžiamoji (seimas, prezidentas), vykdomoji (vyriausybė, ministerijos, tarnybos), ir teismai. Neoficialioji valdžia, kaip žinome – tai žiniasklaida.
Kai šios  valdžios viena nuo kitos nepriklausomos, tada demokratija veikia. Kai jos susilieja – tada ne.

Anuomet, paskutiniaisiais Tarybų Sąjungos gyvavimo metais,kai Michalias Gorbačiovas buvo paskelbęs totalinę kovą preiš alkoholizmą, kurį laiką buvo labai populiarus  toks anekdotas. „Diktorius:nervingiems  žiūrovams siūlome pritildyti savo televizorių garsą, o likusiems žiūrovams pranešame – dabar lygiai 14 valanda Maskvos laiku“. Paaiškiname:tuo metu degtinė parduotuvėse būdavo parduodama tik nuo 14 valandos. Taigi, perfrazuodami tą seną pasaką primename alkoholio mėgėjams ir profesionalams, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojo draudimas kioskuose prekiauti gamyklų į didesnę nei vieno litro tarą supilstytais natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais. Lietuvoje įvedus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, nemažai mažmeninės prekybos įmonių pakeitė savo veikos pobūdį į viešojo maitinimo veiklą ir prisidengdamos šia veikla įgijo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais išsineštinai visą parą. 2011 m. gruodžio 23 d. buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis nustatomas dar griežtesnis alkoholio prekybos reglamentavimas. Įstatymą jau pasirašė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kioskų dienos vakarop Įsigaliojus priimtoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2012 m. sausio 1 d.  nebegalima iš viešojo maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholinių gėrimų. Viešojo maitinimo įstaigose alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 val. bus galima vartoti tik viduje. Seimas, pritaręs Seimo nario A.Matulo siūlymui, patvirtino naują „paviljono“ sąvoką. Pagal šią sąvoką numatoma, kad paviljonas turi turėti viduje įrengtą prekybos salę pirkėjams aptarnauti. Toks Alkoholio kontrolės įstatymo sąvokų papildymas, tikimasi, užkirs kelią kioskams persivadinti paviljonais ir toliau tęsti prekybą alkoholiniais gėrimais. Laukite nekviestų svečių „Šiuo metu Lietuva garsėja kaip didžiausią alkoholio prieinamumą Europoje turinti šalis. 2011 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvos savivaldybės yra išdavusios apie 18 tūkst. licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Vien per 2009–2010 metus buvo išduotos 1,5 tūkst. licencijų. Alkoholio prieinamumas šalyje yra milžiniškas, todėl tokios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos gal virs vienų pirmųjų  žingsnių į blaivėjimą. Be jokios abejonės, mėginančių apeiti galiojančius įstatymus – buvo ir bus. Mes ir toliau aktyviai bendradarbiausime tiek su policijos pareigūnais, tiek su savivaldybių darbuotojais ir mėginsime užtikrinti, kad kioskuose alkoholiniais gėrimais nebūtų prekiaujama, o viešojo maitinimo funkciją atliekančiuose „pseudo“ baruose alkoholis būtų vartojamas tik vietoje“, – žurnalistams sakė arkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. Nervingiems: kiti prekybos apribojimai Nuo 2012 m. sausio 1 d. taip pat bus draudžiama alkoholinius gėrimus vartoti  sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. „Fizinis žmogaus aktyvumas, sportinė veikla  siejama su sveiku gyvenimo būdu ir ilgaamžiškumu, o ne psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Tai nesuderinami dalykai. Sportininkams būdinga aukšta savivertė ir meilė sau, neleidžianti žaloti sveikatos. Vaikams nereikia skiepyti klaidingo požiūrio, kad alkoholinių gėrimų vartojimas netrukdo siekti sportinių rezultatų ir daro įtaką fizinei sveikatos būklei. Toks jaunimo klaidinimas paprasčiausiai yra nusikalstamas“, – teigia Gražina Belian. Be to, įsigaliojus priimtoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms: - nuo 2012 m. sausio 1 d. degalinėse  leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, todėl nuo 22 val. iki 8 val. alkoholinių gėrimų įsigyti degalinėje nebėra galimybės, o nuo 2016 m. bus visiškai draudžiama alkoholiniais gėrimais prekiauti stacionariose degalinėse. - nuo 2013 m. sausio 1 d.  mažmeninėse prekybos vietose bus draudžiama parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei 1 litro tarą, bei parduoti sidrą, alų ir alaus mišinius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento

Budriausi mūsų valstybė sargybiniai dažnai stebi ir primena visiems apie pavojus gręsiančius iš Rusijos. Šią savaitę, bankrutavusio Snoro banko bylos įkarštyje,staiga žmonės, tiesa trumpam,  ėmė būriuotis ir prie „Swedbanko“ automatų, išduodančių grynus pinigus.Mat iš Latvijos atėjo gandas.Gandas sakė, kad ir „Swedbanko“ popieriai prasti, ir kad iš ten reikia skubėti pasiimti pinigus.Žinovai pasidomėjo ir, tarsi nustatė, jog tuos gandus skleidžia rusiškai kalbantys Latvijos gyventojai, ir kad tai gali būti Rusijos ranka, siekianti pakenkti Baltijos šalių finansų sistemai.

Jūsų Ekscelencija, mums, nevyriausybinių organizacijų grupei, kelia didelį susirūpinimą tai, kad priiminėjant įstatymo pataisas dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo buvo padaryta daugybė demokratinio proceso pažeidimų. Didelė dalis Seimo narių iš esmės ignoravo mūsų kolegų visuomenininkų moksliniais argumentais paremtus argumentus. Buvo ribojamas visuomeninių organizacijų dalyvavimas aptarinėjant alkoholio reklamos tęstinumo klausimą seime. Nei viena seimo frakcija neatsiliepė į Nacionalinės alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) kvietimą diskutuoti šiuo klausimu. Komercinė žiniasklaida buvo neabejotinai šališka, blokavo visuomenininkų teikiamą informaciją ir palaikė alkoholio pramonės interesą. 10 seimo narių galimai supainiojo viešus ir privačius interesus balsuodami už tolesnį alkoholio reklamos galiojimą. Minėtieji seimo nariai nuo balsavimo nenusišalino. Esame įsitikinę, kad nevaržomas ir neatsakingas alkoholio propagavimas neatitinka ilgalaikių Lietuvos interesų. Istorija rodo, kad kai tauta prablaivėdavo, suaktyvėdavo pilietinė veikla. Todėl neleisdami vilioti gyventojus išgerti daugiau alkoholio paskatinsime sveiką jos raidą. Skandinavų patirtis vienareikšmiškai rodo, kad alkoholio kontrolės priemonės svariai prisideda prie visuomenės suklestėjimo. Mes, žemiau pasirašiusios nevyriausybinės organizacijos, raginame Jus apginti viešąjį interesą ir vetuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIP-3188(2). Pasirašinėjimo pavyzdys:
VšĮ „Socialinės paramos centras“ direktorius Vaidas Vilutis
(pasirašykite ne po šiuo tekstu, o atsakydami el. pašto žinute)

Žodelytis tas antraštėje visai nekoks.Žargonas.Išvertus į tyrą literatūrinę kalbą jis reikštų – nemokamas, dykas.Deja, bendraudamas su laikraščio skaitytojais vis girdžiu: „aha,chaliavas“.
Kodėl laikraštį platiname nemokamai?Viena priežasčių ta, kad daug žmonių skaitytų daugiau, bet neskaito dėl to, kad taupo arba nebeturi ką taupyti.Antra kompanija – neskaito laikraščių, nes viską randa internete.Yra dar ir trečia, kuri nieko neskaito, nes viską žino.
Bėda didžiausia tiems, kas „chaliavą“ laikraštį leidžia:sunku tą daryti.Bet apie tai vėliau.
Svarbu mums buvo išleisti laikraštį Vilniaus kraštui.Aplink sostinę gyvenantiems žmonėms, kurie tokio laikraščio iki šiol neturėjo.Rajoninius turime.Su malonumu, pavyzdžiui skaitau „Širvintų kraštą“, pavartau „Trakų žemę“,“Galvę“.Tai labai reikalingi,vietos gyventojams įprasti laikraščiai.Bet.Gal kas nepatikėtų, bet Lietuvos sostinę supantis Vilniaus rajonas lietuviško laikraščio net neturi.Nėra.Yra „Tygodnik Wilenszczyzna“,yra „Kurjer Wilenski“, o „Krašto naujienų“ nebuvo.

Parašydavau čia šį bei tą apie gyvenimą.Kaip toji savaitė,kuri jau baigėsi praėjo, kas nutiko ir kaip tai atrodo. Kelias savaites nerašiau, nes pradėjo nesimatyti nei tos savaitės, nei tų nutikimų, nei tų žmonių, kuriems kas nors turėtų nutikti arba ne. Mėginkime prisiminti kartu. Nei seniai, nei nelabai, lyg kraujo puta vėl nuvilnijo per Lietuvą didžiosios pedofilijos bylos atgarsiai.Kažkoks nematomas žmogus du metus tyliai nematomas sau gyveno, o paskui pakilo ir nuėjo į laikraščio redakciją pas korespodentę.Nei pas mamą, nei tėtį, nei pas prokurorą ar kunigą.Pas korespondente, pakely dar į televiziją užsuko.Ir išsispaviedojo, kad apie  keturių ar šešių žmonių žūties reikalus prieš dvejis metus buvusius jis žinąs viską, o kartu su juo apie tuos “Šlapius reikalus” viską žino taip pat komisaras Katania,Erkiulis Puaro ir Šerlokas Holmsas. Tauta žiūri televiziją,skaito laikraščius ir jaučia, kad plaukai šiaušiasi.Ir ausyse spengia.Jaučia, jog lengvas pasakėles apie vaikinus iš Sicilijos skaityti lengviau, negu apie garbius Lietuvos didžiosios kunigaikštystės komisarus. Ne tik skaityti, bet ir galvoti baisoka. Išaušta sekanti sekančios savaitės diena.Lavonų, Garliavų pedofilų ir komisarų nebėr.Dingo skradžiai į žemę.Su visom pensijom, atsistatydinimais, tyrimais, ekspertizėm.Ir su visu nematomu žmogum. IŠAUŠO SNORO DIENA. Tauta žiūri atkarginusi apatinį žandikaulį.Žiūri į tą vietą, kur stovėjo stiklo rūmai, kur klegėjo  palūkanos ir santaupos,lizingai ir lengvatos.Milijardais pražuvusiais mosikuojasi prakilnūs veidai televizorių ekranuose, dėl mersedesų ašaroja bankiniko pati, vieni peikia valdžia, kiti, atvirkščiai po savaitės prabudę gainiojasi po užusienius antonovą ir keturiasdešimt plėšikų.Pati kulminacija.Tuoj,tuoj kalti bus nubausti, nuskriaustiems bus atlyginta.Tuoj,tuoj… Bet rytoj. RYTOJ VĖL IŠAUŠ DIENA.NEMATOMO ŽMOGAUS DIENA. Kas bus poryt? Virginijus Martišauskas

Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje vyksta kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama tarptautinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“. Tai ilgametes tradicijas turintis kasmetinis renginys, skirtas naujausių archeologinių tyrinėjimų Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose duomenims pristatyti bei aptarti praėjusiųjų metų archeologinių tyrinėjimų rezultatus. Kasmet šios konferencijos rengiamos skirtinguose Lietuvos regionuose, tokiu būdu sudarant galimybę dalyviams susipažinti su gausiu ir įvairiu Lietuvos archeologijos paveldu bei pagerbti tuose regionuose dirbančius archeologus, muziejininkus bei paveldosaugininkus. Pagrindinis kasmet rengiamos tarptautinės mokslinės konferencijos „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“ tikslas - informuoti tarptautinę archeologų bendruomenę apie archeologų atradimus, naujų tyrinėjimų metodų taikymą bei archeologijos mokslo ir archeologijos paveldo apsaugos pasiekimus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Todėl konferencijos dieną šalia įdomiausių 2010 m. vykdytų archeologinių tyrimų Lietuvoje pristatymo, užsienio kolegos taip pat apžvelgia svarbiausius Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities archeologinius tyrinėjimus. Konferencijoje dalyvaujantys profesionalūs kaimyninių šalių archeologai pristatys gelbėjamuosius archeologinius tyrimus Baltarusijoje, gyvenviečių ir kapinynų tyrimus Sambijos pusiasalyje (Kaliningrado srityje), Jotvingių piliakalnių tyrimus Lenkijos teritorijoje bei svarbiausius mokslinius pasiekimus Latvijoje. Antrojoje konferencijos dalyje pristatomi Lietuvoje vykdyti įdomiausi ir svarbiausi 2010 m. moksliniai tyrimai įvairių laikotarpių archeologiniuose objektuose. Mokslininkai apžvelgs Pajūrio gyvenviečių Palangos botanikos parke, Mažųjų Žinėnų piliakalnio, Rokantiškių piliavietės Vilniuje archeologinius tyrimus, taip pat Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios šventoriaus, Biržų pilies arsenalo bei Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio štabo bunkerio Daugėliškių miške tyrimus. Rengiant jau 6-ąją tarptautinę konferenciją „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, siekiama užtikrinti ilgametes renginio tradicijas. Neatsiejamas renginio tikslas - tęsti glaudžią konferencijos ir leidinio „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ tradiciją - kiekvieno naujo tęstinio leidinio pasirodymą sutikti specialia tam skirta tarptautine konferencija. Todėl konferencijos metu bus pristatytas leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais“, apžvelgiantis visus tais metais atliktus archeologinius tyrimus Lietuvoje. 2011 m. surengus tarptautinę mokslinę konferenciją „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, dar kartą bus užtikrinta ilgametė graži tradicija kasmet rengti specialią mokslinę konferenciją, skirtą Lietuvos ir kaimyninių šalių archeologijos paveldo tyrinėjimams. Jau šeštąjį kartą konferencija surengta tarptautiniame lygmenyje rodo Lietuvos archeologų bei kaimyninių šalių archeologų bendradarbiavimo puoselėjimą.

Nuo kitų metų pradžios naujiems pensininkams apskaičiuojant pensijas, siūloma neįtraukti sovietmečiu gautų pajamų. Toks pasiūlymas įrašytas 2012 metų "Sodros" biudžeto projekte. "Jau daugiau nei 20 metų Lietuva gyvena Nepriklausomybės laikotarpiu, ir mes nebenorime, kad tiek žmonės, tiek "Sodros“ darbuotojai knaisiotųsi po archyvus, keltų tarybinius dokumentus ir tarybinių pajamų pensijų formulės nebeliktų. Stažas lieka, tačiau visos pajamos skaičiuojamos po 1994 metų - tos pajamos, kurios yra "Sodros" duomenų bazėje. Tvarka būtų palankesnė žmonėms bet kokiu atveju - ir administracinė našta sumažėtų, ir socialinis draudimas taptų tikrai lietuviškas", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.