Kaip teigia Vytautas Kandrotas, idėjos iniciatorius, ir pats su fotoaparatu išvaikščiojęs po daugumą objektų, tyrimas lengvai subjektyvus ir įtakotas ne tik oficialios statistikos, bet ir asmeninių įspūdžių. Per trejus metus vertinamų vietovių sąrašas išsiplėtė iki beveik 500.
Tyrimui buvo paruošta metodika. Vertinimo kriterijai suskirstyti į tris dideles grupes:  paties objekto svoris, jo infrastruktūra, bei patrauklumas turizmui.
Šie savo ruožtu buvo vertinami pasitelkiant daugiau klausimų: objekto tematika, ekspozicijos gausa, aktualumas įvairioms visuomenės grupėms, sezoniškumas, sąveika su aplink esančiais objektais, geografinė padėtis, privažiavimo keliai, sanitarinės sąlygos, papildomos paslaugos, savireklama, bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, informacijos teikimas telefonu ir vietoje.  Kadangi reitingai skirti lietuviams, planuojantiems vienos dienos išvyką, todėl netirtas darbuotojų gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis bei nakvynės galimybės.
Iš tyrimo išimti didieji Lietuvos miestai. Jie, be abejonės, atsidurtų sąrašo priekyje. Tačiau Vilniaus senamiesčiui ar visiems Kauno muziejams aplankyti pusdienio tikrai neužteks. Vis dėlto atskiri miesto teritorijoje esantys kompleksai, tokie kaip Vilniaus universitetas ar Pažaislis Kaune, įtraukti ir reitinguoti.
Pateikiame 2011 metų laureatus. Kiekvienas iš jų drąsiai gali tapti neilgos išvykos tikslu. Tai pakankamai skirtingi objektai, jei lyginsime juos pagal kurį nors vieną kriterijų. Vertinant 2009-2011 metus, išsilaiko stabilus trejetukas: Trakai, Druskininkai ir Neringa.
Iš 2010 metų sąrašo iškrito Smiltynė (dėl delfinariumo rekonstrukcijos), Ukmergė ir Kernavė. Naujai įtraukti objektai – Telšiai, Veliuona ir Vištyčio regioninis parkas. Dar viena naujovė šių metų komentaruose – mūsų rekomendacijos, kuris laikas lankyti objektui pats tinkamiausias.

Šis tyrimas – labai rimtas signalas Kernavei. Matyt, vienį Uunesco saugomos teritorijos vardo nepakanka, kad turistus senoji sostinė kviestu į savo glėbį. Įvairiausi draudimai, malonaus laiko praleidimo vietų stoka, tradiciniai, bet jau šiek tiek monotoniškais tampantys renginiai nustūmė Kernavę beveik į užribį. Jei Veliuona, esanti toli nuo didžiųjų kelių ir Vištytis, kurį beveik ir užkampiu galėtum pavadinti, tapo populiaresni už Kernavę, kukliai susėdus pamastyti nepakenktų, nei Kernavės istorinės didybės puoselėtojams, nei pačiai Širvintų rajono savivaldybei.