O pastaruoju metu pasaulyje viskas tapo taip susiję, kad koks nors Vietnamo ar kitos egzotiškos šalies ministrų kabineto sprendimas  per kelias dienas tampa žinomas ir kaimynės karvei.

Jei netikite, štai jums pavyzdys: kaip tik tą vakarą, kai kaimynė pranešė, jog jos pienas brangesnis, internete skaitau žinią, jog  Prancūzijos žemės ūkio ministras Bruno Le Maire, kalbėdamas prieš didžiausių pasaulio šalių žemės ūkio ministrų susitikimą Paryžiuje pasakė, kad pasaulio šalių lyderiai bus apkaltinti dėl „bado amžiaus“, jei nesiims skubių prekybos maisto produktais tvarkymo priemonių.(Įdomus terminas-„bado amžius“. Bijau, kad jį girdėsime vis dažniau).

Pranešimai laikraščiuose ar televizijoje apie kokią nors sausrą Azijoje ar liūtis Australijoje anksčiau mūsų žmonėse buvo aptarinėjami mažiau, nei kokia avarija gretimame rajone. Dabar gyvenimas verčia žinoti geografiją ir girdėti gandus iš tolimų kraštų taip, tarsi jie būtų čia pat.

Prieš dvejus metus  Indijos vyriausybė, siekdama suvaldyti kylančias kainas bei užtikrinti, kad šalies žmonės nepritrūktų maisto, uždraudė ryžių eksportą – jų kainos išaugo tris kartus: nuo 300 USD už toną iki 1.000 USD. Atsimenate, kas atsitiko mūsų parduotuvėse ir kiek ten pabrango ryžiai? Lygiai taip pat. Tris kartus.

Nesu ūkininkas, bet moku skaityti: kviečių kainos pašoko dvigubai per praėjusius metus, kai Rusija ir Ukraina dėl derlių sunaikinusių sausrų apribojo eksportą. Tuoj pabrango balta duona, makaronai ir daugybė kitų produktų.Ne tik Rusijoje ir Ukrainoje. Visur.

Širvintų turguje Joninių proga nusipirkau kilogramą šviežių bulvių. Sumokėjau tris su puse lito. Prieš trejetą metų buvo lygiai taip pat. Per Jonines. Vienas kilogramas – vienas litas.

Vėl žvilgterėkime į pasaulį. Šuoliais vykstantis kainų kilimas numatomas ir artimiausioje ateityje: anot specialistų šiemet ir veikiausiai kitąmet rinkoje bus jaučiamas kukurūzų, kviečių, sojos pupelių, kavos ir kakavos stygius. Pagrindinių maisto žaliavų kainas, be kita ko, pastaruoju metu augino sausros ir potvyniai Australijoje bei Kanadoje, o Europos žemdirbiai šiemet išgyvena sausiausią vasaros sezoną per daugiau nei tris dešimtmečius.

Jungtinių tautų skaičiavimais, maisto gamybos apimtys pasaulyje iki 2050 metų turi išaugti 70 procentų , kadangi žmonių skaičius iki to laiko gali padidėti iki 9,2 mlrd.(Prognozuojama, kad šį rudenį žemėje gims septyniamilijardinis pilietis).Tiek reikės, o kiek bus? Praėjusį dešimtmetį, tvirtina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistikai, žemės ūkio produkcijos augimas per dešimtmetį buvo 2,6 procento. Ateinantį dešimtmetį prognozuojama ne daugiau, kaip 1,7 procento.

"Maistas tampa svarbiausiu dalyku. Per ilgą laiką žmonės užmiršo, kaip tai svarbu. Baisu net pagalvoti, kas nutiktų, jei maisto pritrūktų, ypač skurdesnėse šalyse. Kiltų tokie neramumai, kokius sunku įsivaizduoti", – komentuoja Robertas Carlsonas, Vašingtone įsikūrusios Nacionalinės ūkininkų sąjungos tarptautinių santykių vadovas.

JAV Valstybės departamento duomenimis, 2007–2009 m., kai pastarąjį kartą buvo užfiksuotas taip pat ryškus maisto kainų šuolis, pasaulyje kilo daugiau nei 60 maištų ir protestų.

Vis didėjantis mūsų žmonių noras užsiauginti savas daržoves, konservuoti žiemai vaisius, išsikepti naminės duonos, labai sveikas dalykas. Maistas svarbi mūsų gyvenimo dalis, žinome ir be pranešimų iš užjūrio.Ir ,atrodo, bus vis svarbesnė.

Virginijus Martišauskas