Laiškas redakcijai

Atliekų tvarkymas – tai ne vien šalinimas, bet ir rūšiavimas bei perdirbimas. Lietuva sutvarko tik 11% to kas surenkama. Nežinau, ar į tą skaičių įeina tai, ką superka antrinių žaliavų supirkimo punktai, į kur dažniausiai nukeliauja ne atliekos, o vogtos atsargos. Net variniai Telekomo kabeliai, tonomis deginami miškų kirtavietėse tarp Kairėnų ir Mickūnų. Atliekų rūšiavimas ir atskyrimas trukdo šiukšliavežių darbui, todėl jis boikotuojamas. Jiems kuo daugiau jovalo – sumaišytų atliekų, kurios jų patogumui turi būti sandariai sukištos į plastikinius maišus. Imituojant ES aplinkosaugos standartus  pastatomi dekoratyviniai konteineriai – popieriui, plastmasei ir stiklui, o dėl blogo rūšiavimo kaltinamas gyventojų kultūros lygis. Rūšiavimą boikotuoja  ir komunalinės tarnybos - jų darbuotojai viską  verčia į tuos rūšiuotus konteinerius. Šiukšliavežiams jie nerūpi, nes už jų išvežimą mokestis neimamas, o gyventojai taip pat nesivargina, raginami kuo greičiau atsikratyti atmatų į dėžę. Jegu ant konteinerio būtų užrašas NERŪŠIUOTA, vienas - kitas susiprastų, ir ne vienas, jei ant konteinerių rūšiuotoms atliekoms būtų įskaitomi užrašai, o prie konteinerių būtų skelbimas apie artimiausią supirkimo punktą. Beje, kai šie atsidarė, kilo konfliktas tarp vežikų ir bomžais vadinamų laisvų surinkėjų.

Vieną rytą išgąsdinau tokį prie ASA konteinerių baterijos, kur 3 rūšiavimui skirti buvo apjuosti grandinėmis ir užrakinti spynomis, kad niekas daug neįdėtų, ar kad neišimtų.. Vargšelis skrodė mišrius maišus ir ieškojo stiklo butelių. Parodžiau jam, kur perkelti plastmasėsi butelius ir maišus, nedepozitinius stiklinius butelius ir kartoninę tarą. Kad nebijotų, liepiau sakyti, kad jam priteisti viešieji darbai, pridėjau ir kažkokią teisėjo pavardę. Perpiet  radau tris mišrius konteinerius apytuščius, o rūšiuotus - pilnutėlius plastmasės, stiklo ir popieriaus.

Bjauriausios atliekos – maistinės. Peles ir muses privilioja jų kvapas. Kas turi ūkį, jų neišmeta. Miestietis sodų bendrijoje visas tas gendančias atliekas gali kaupti 5 litrų taroje biriems produktams su plačiu hermetiniu vožtuvu („HEGA“, 8 Lt). Per savaitę prisipildo. Sode sumaišius su nupjauta žole per kelis mėnesius sliekai pagamina puikų  kompostą. Galima susitarti su kaimynais , kurie sodo neturi, aprūpinti juos pora tokių konteinerių. Per metus už vieno mėnesio šiukšlių mokestį garantuoti dvidešimt kibirų tirščių kompostui.

Gamtosaugininkai jau seniai reikalauja nedrabstyti plastmasių. Atliekų tvarkymo taisyklės jau šešti metai reikalauja atliekas rūšiuoti vietoje, tačiau viskas atidedama į šiukšlių srauto galą – Kazokiškių terikoną, kuris greitai taps Lietuvos Žemkalniu, aukštesniu už Juozapinę, ateities archeologams svarbesniu už gretimus Kernavės piliakalnius. Nes dideli pinigai sukasi tame užburtame rate, ir suka jį atliekų vežikai.

Mažas pavyzdėlis–maniškei šeimai  užtenka kartą per savaitę išversti į musorteinerį nepilną kibirą šiukšlių, kitom dienom nešti tik kurią nors vieną  rūšį atliekų. Jeigu taip darys visi, tai šiukšliavežiams vietoj keturių liks tik vienas apmokamas konteineris. Kol kas jie karaliauja, ir į tą pačią mano sodybą, per mėnesį neužpildančią vieno konteinerio už 14 litų, atvažiuoja du kartus per mėnesį, kad pasiimtų 28 litus.

Aplinka – tai ir įmonė, įstaiga, kiemas ir namai – visur, kur  „gaminamos“ kietos atliekos, jos turi būti čia pat tvarkomos.Šiandien gi ne karo metas, po kurio buvo dainuojama „Sraj, sraj, tut dobry kraj, etot zasrem, drugoj zabierem“. Šiukšlių nepaliksim ir neatsikratysim, tvarkyti teks patiems. Kas organizuos?

Valdas Banaitis

Vilniaus rajonas