Parašydavau čia šį bei tą apie gyvenimą.Kaip toji savaitė,kuri jau baigėsi praėjo, kas nutiko ir kaip tai atrodo.

Kelias savaites nerašiau, nes pradėjo nesimatyti nei tos savaitės, nei tų nutikimų, nei tų žmonių, kuriems kas nors turėtų nutikti arba ne. Mėginkime prisiminti kartu.

Nei seniai, nei nelabai, lyg kraujo puta vėl nuvilnijo per Lietuvą didžiosios pedofilijos bylos atgarsiai.Kažkoks nematomas žmogus du metus tyliai nematomas sau gyveno, o paskui pakilo ir nuėjo į laikraščio redakciją pas korespodentę.Nei pas mamą, nei tėtį, nei pas prokurorą ar kunigą.Pas korespondente, pakely dar į televiziją užsuko.Ir išsispaviedojo, kad apie  keturių ar šešių žmonių žūties reikalus prieš dvejis metus buvusius jis žinąs viską, o kartu su juo apie tuos “Šlapius reikalus” viską žino taip pat komisaras Katania,Erkiulis Puaro ir Šerlokas Holmsas.

Tauta žiūri televiziją,skaito laikraščius ir jaučia, kad plaukai šiaušiasi.Ir ausyse spengia.Jaučia, jog lengvas pasakėles apie vaikinus iš Sicilijos skaityti lengviau, negu apie garbius Lietuvos didžiosios kunigaikštystės komisarus. Ne tik skaityti, bet ir galvoti baisoka.

Išaušta sekanti sekančios savaitės diena.Lavonų, Garliavų pedofilų ir komisarų nebėr.Dingo skradžiai į žemę.Su visom pensijom, atsistatydinimais, tyrimais, ekspertizėm.Ir su visu nematomu žmogum.

IŠAUŠO SNORO DIENA.

Tauta žiūri atkarginusi apatinį žandikaulį.Žiūri į tą vietą, kur stovėjo stiklo rūmai, kur klegėjo  palūkanos ir santaupos,lizingai ir lengvatos.Milijardais pražuvusiais mosikuojasi prakilnūs veidai televizorių ekranuose, dėl mersedesų ašaroja bankiniko pati, vieni peikia valdžia, kiti, atvirkščiai po savaitės prabudę gainiojasi po užusienius antonovą ir keturiasdešimt plėšikų.Pati kulminacija.Tuoj,tuoj kalti bus nubausti, nuskriaustiems bus atlyginta.Tuoj,tuoj…

Bet rytoj.

RYTOJ VĖL IŠAUŠ DIENA.NEMATOMO ŽMOGAUS DIENA.

Kas bus poryt?

Virginijus Martišauskas