Su Pagyvenusių žmonių diena    Sveikiname senjorus    Sveikinu Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga    Startuoja naujas internetinis dienraštis Širvintų rajone – „Krašto žinios“    Konkurso MANO LAIMIKIS nugalėtojai   

Reklaminis skydelis

LR Seimo nario priimamasis

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar jau metas Širvintose įjungti centralizuotą šildymą daugiabučiuose?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

Inga Fedčuk – į Bartkuškį paskui savo svajonę

Inga Fedčuk

Jau pirmą kartą sutikus Bartkuškio pagrindinės mokyklos direktorę Inga Fedčuk supratau – tai įdomi, kūrybinga, ieškanti asmenybė. Tą kartą ir visus kitus kartus, kada teko susitikti, niekada nepritrūko kalbos – apie darbą mokykloje, mokinių psichologiją, naujas idėjas. O ir lankytis jos vadovaujamoje mokykloje visuomet lyg maža šventė – mažoje, renovuotoje, jaukioje mokykloje dedasi daugybė nuostabių dalykų. Ir vaikai čia, rodos, patys geriausi, patys gabiausi, ir mokytojai išradingiausi, ir idėjų – niekada nestinga. štai ir šį kartą lankantis mokykloje, direktorė papasakojo – netrukus per rusų kalbos pamoką vyks tiesioginis tiltas su Ukraina – juk tik taip, tiesiogiai bendraujant, užsienio kalbą išmokt lengviausia. Ir noro mokytis – daug daugiau atsiranda.

Tad ir kalbame su direktore apie viską – apie kaimą, mokslo svarbą, socialinius, kultūrinius tiltus, svajones ir jas žabojantį taupymą.

Esate mažos, šviesios mokyklos direktorė. Atvažiuoti į Jūsų mokyklą visada smagu, jauku, šilta. Kiek metų direktoriaujate ir kaip kuriate gerąją atmosferą?

Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinėje mokykloje  pradėjau dirbti nuo 2007 metų  rugsėjo pirmosios dienos. Prieš tai  teko dirbti Vilniaus Žemynos gimnazijoje – technologijų mokytoja, vėliau vadovauti Vilniaus vaikų  ir  jaunimo kubui „Meteoras“ . Atėjusią dirbti į šią ugdymo įstaigą mane sužavėjo šios mokyklos išskirtinumas – patogi geografinė padėtis – netoli Vilniaus miestas, Širvintos, jaukios renovuotos patalpos, kompetentingas pedagogų kolektyvas, darbštus personalas  ir, žinoma, nuoširdūs, geraširdžiai mokiniai.  Kurti gerąją atmosferą buvo nesunku – užteko tik skatinti ir viešinti tai, kas vyksta mokyklos aplinkoje – projektinė veikla, bendradarbiavimas su socialinėmis institucijomis, renginiai ir kt.  Kiekvienas atrasdamas save jaučiasi laimingas, todėl  visi drauge stengiamės, kad mokyklos erdvė būtų svetinga, teikianti galimybes pasireikšti kiekvienam  mokyklos bendruomenės nariui.

Kartą teko nugirsti, jog ne šiaip, ne atsitiktinai esate Bartkuškyje. Turite gražią, prasmingą istoriją?

Šis kaimas yra mano gimtasis kraštas – tad  lankantis pas gimines – kartais sušmėžuodavo mintis, kad  įdomu  būtų dirbti gimtajame krašte – kur pažįsti žmones, žinai aplinką. Manau, dirbti savo gimtajame krašte yra labai prasminga, nes tai, ką darai,  yra svarus indėlis į  visuomeninį šio krašto vystymąsi, ypač šiais laikais, kai visi stengiasi keltis į miesta, kuriame jau  yra sukurtos paslaugų infrastruktūros. Tačiau  kurti gimtinėje  yra žymiai aktualiau.

Bartkuškis – unikali vietovė, čia maišosi tautos, čia turistų mėgstami miškai, čia susikerta socialiniai tiltai (turiu omeny socialinių sluoksnių įvairovę) – ar mokykloje atsispindi ta įvairovė ir iš jos kylantys sunkumai?

Išties Bartkuškio kaimas nuo seno garsėja savo archaiškumu, teko domėtis šio krašto istorija – pavyko sužinoti daug įdomių, neskelbtų faktų. Ir šiandien jo gamta yra traukos objektas, gaila, kad nepavyko išsaugoti dvaro – kultūrinio paveldo objeto, tačiau gal  keičiantis savininkui padėtis pasikeis. Daugiakultūrinė aplinka – mano manymu, yra  privalumas. Įvairių kultūrų atstovai išmoksta pažinti vieni kitus, bendradarbiauti. Neveltui stengiamės vykdyti tarpkultūrinius tarptautinius projektus. Socialinė atskirtis nėra labai pastebima mokyklos kontekste – šiais metais įdiegtos uniformos  padeda atsikratyti stereotipų,  apranga yra svarbus socialinis rodiklis. Mokiniai stegiasi išsiskirti  gebėjimais, o  turtiniai aspektai yra neakcentuojami, tad šiuo požiūriu konfliktinių situacijų nekyla – tuo labai džiaugiamės.

Lietuvos kaimas vertinamas nevienareikšmiškai – ar vis dar grimzta kaimas į duobę?

Manau, Lietuvos kaimas yra labai nuvertintas, keisčiausia, kad  labiausiai jo nevertina patys kaimo gyventojai – tačiau, tai vėl yra stereotipinės nuostatos.  Kaimo gyventojai turi švarią gamtą, tylą, ramybę,  kitokią bendravimo kutūrą, stinga tik bendradarbiavimo, kad kaimai atgytų.  Norėtųsi, kad atvykę iš miesto naujieji kaimo gyventojai  pasidomėtų labiau – koks yra kaimo gyvenimas, koks yra ugdymas  kaimo mokyklose, nes sužinoję daugiau,  nustebtų ir tikrai  nevežtų savo mažųjų vaikų ugdyti į miesto mokyklas, kuriose  perpildytos klasės,  nuo namų skiria nemaži atstumai, tikimybė, kad vaikas bus pastebėtas yra žymiai mažesnė, nes, pasak psichologų visi vaikai yra gabūs, tik reikia laiku pastebėti ir vystyti jų gebėjimus.

Esate mokyklos direktorė, savo kailiu patyrėte moksleivių krepšelių įtaką mokymo procesui, gal galite pasakyti, ar tai “vykęs” projektas? Tenka girdėti daug atsiliepimų, kad kaimo mokykloms tai nelengvas išbandymas?

„Mokinio krepšelių“  politika turi ir neigiamų ir teigiamų  pusių. Neigiamas aspektas yra tas, kad švietimas yra  vertinamas kaip komercinis objektas – santykiai tarp ugdytinio ir ugdytojo  kaip tarp kliento ir paslaugos davėjo, visgi  holistinis ugdymo procesas yra sudėtingas ir kartais sprendimai būna tokie, kad klientų (mokinių, tėvų) nedžiugina – tenka rašyti  prastesnį pažymį, skirti drausmines nuobaudas, auklėti, o tai  toli gražu ne visada patinka. Todėl nuolatiniai „pagąsdinimai“  keisti ugdymo  įstaigą  turi svarią įtaką  mokyklos bendruomenės santykiams – atsiranda nenuoširdumas, paviršutiniškumas.  Teigiamas aspektas yra tas, kas finansinė paskata verčia pasitempti, tačiau,  kai trūksta lėšų  dėl  prastos demografinės padėties, mokinio krepšelis neišsprendžia mokyklų darbo kokybės klausimo. Šis projektas labiau tinkamas miesto mokykloms, kurios nesiskundžia labai dideliu mokinių skaičiaus sumažėjimu. Manau, valstybės politika šiuo klausimu  turėtų būti formuojama atsižvengiant į demografinius, geografinius skirtumus, bei specifinius kaimo vietovių sociokultūrinius  skirtumus –  negalima ant vieno išlikimo laiptelio statyti miesto mokyklos ir kaimo mokyklos, kuri dažnai  yra paskutinis kultūros židinys  kaimo vietovėje.

Kažkurio susitikimo metu minėjote, kad norite pritraukti moksleivių net iš Vilniaus, kaip sekasi įgyvendinti šią svajonę?

Ši idėja kilo palyginus miesto ir kaimo mokyklų teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, ne paslaptis – miesto mokyklų klasės yra perpildytos, aplinka nėra saugi, tad būtų įdomus eksperimentas pasiūlyti tėvams paslaugą – atvežti mokinius iš Vilniaus  į mokyklą. Mokiniai būtų  ugdomi mažesnėse klasėse, galėtų paruošti pamokas, saugiai grįžtų namo. Ugdymas būtų nemokamas, tektų susimokėti už transportavimo paslaugą ir pailgintos dienos grupės veiklą. Privačiose ugdymo įstaigose mokymo paslaugos kainuoja apie 1000 Lt. per mėnesį, įgyvendinus šį projektą,  tėvams paslaugos kainuotų  300 – 400 Lt. per mėnesį. Tikimės šį pavasarį skelbti informaciją apie priėmimą Vilniaus dienraščiuose, internetinėse svetainėse, jei bus susidomėjimas – rugsėjo mėnesį pradines klases papildytų pradinukai iš Vilniaus.

Kaip apskritai vertintumėte Lietuvos švietimo sistemą – daugeliui tenka pabuvoti svečiose šalyse, ten gyvena mūsų draugai, seserys, ten vyksta žmonės su šeimomis ir leidžia vaikus į mokyklas. Dažniausiai jie patiria šoką – arba džiaugiasi tenykščiais “lengvesniais” reikalavimais ir bijo, kad teks sugrįžti atgal, arba slapta samdosi korepetitorius vaikams ir moko juos papildomai, bijodami, kad jei kada teks grįžti į Lietuvą, vaikams bus sunku adaptuotis prie aukštų reikalavimų? Kaip visa tai atrodo Jūsų akimis?

Vertinu Lietuvos švietimo sistemą teigiamai – manau, galim džiaugtis, kad mūsų mokiniai, išvykę į užsienio mokyklas, yra pranašesni. Manau, negalima nuleisti ugdymo kartelės – svarbiausias turtas, kurį turi  mūsų vastybė yra žmogus, į kurį reikia investuoti, siekiant, kad būtume konkurencingi pasauliniame kontekste.  Kartais pasvarstau, ar yra efektyvi dabartinė pakankamai segmentuota pamokų  sistema, gal modulinės sistemos diegimas būtų labiau naudingas  ugdant žmogų ne kaip žinių gavėją,  o kaip kūrėją, bet tai diskutuotinas klausimas.

Dažnai „pasiskolintos“ idėjos iš užsienio sistemų yra fragmentuotos, nepritaikytos mūsų mokyklų ugdymosi aplinkoms, todėl būna neefektyvios, tačiau pasidairyti po svečias šalis yra būtina, taip lengviau save  įsivertinam  ir randam  įdomių dalykų, kurie verčia tobulėti.

Vaikų adaptacija  grįžtant atgal į Lietuvos ugdymo  sistemą   priklauso nuo konkretaus vaiko, vaikai  greitai mokosi, adaptuojasi prie esamų sąlygų, svarbiausia suprasti  mokinį, palaikyti ir padrąsinti jį.

Kokie Jūsų ateities planai – ką planuojate nuveikti Bartkuškio mokykloje (esamomis sąlygomis) ir apie ką svajotumėte, jei turėtumėte bet kokias norimas galimybes?

Kartais pasvajoju, kad būtų mažiau  nerimo dėl  mokyklos atieties, svarbu, kad  būtų aiški valstybės politika kaimo mokyklų atžvilgiu. Artimoje ateityje planuojame vykdyti tarptautinius daugiašalius bendradarbiavimo projektus gamtamokslių dalykų, tarpkultūriniame kontekste,  kelti mokytojų kvalifikaciją dalyvaujant nacionaliniuose kvalifikacijos kėlimo projektuose,  aktyviau bendradarbiauti su vietos bendruomene, plėsti paslaugų tinklą šalia  įsikūrus daugiafunkciniam centrui.

 

Kokios problemos temdo svajonių įgyvendinimą?

Didžiausia problema šiandien – mokinių atvežimo problema. Uždarius Šiaulių skyrių ir vykdant visus reikalavimus – kad nebūtų autobuse per daug vaikų – mūsų reisai tapo gana tolimi ir dažni. O lėšų kurui kasmet skiriama vis mažiau. Jau pernai metus baigėme su kreditoriniais įsiskolinimais už kurą, o šiais metais skirta lėšų dar mažiau. Turėjome 25 tūkstančius, šiais metais – tik 11 tūkst., o ir tuos pačius pradėjome su 4 tūkst. skolos. Jau metų pradžioje matėme – neišgyvensime. Balandžio mėnesiui dar turime lėšų, gal gegužį dar vešim į skolą. O paskui? Susimažinome jau viską, ką turėjome ir ką galėjome. Negalime visų pinigų išleisti vien kurui – reikia ir mokyklą prižiūrėti. Jei perkelsime lėšas kurui, kentės kita. Taip ir tampome kaip kaldrą į visas puses, o pro visur vėjai švilpia. Vieną užklosi, kitam trūks… Tai sukelia labai daug stresinių situacijų. Reikėtų platesnio matymo – mes uždarėme gana nemažą skyrių, kuriame buvo 18 vaikų, o šiandien matome – puikiai gyvuoja skyriai su 5 vaikais…

Ne mūsų vienų čia problema, visur taip. Tačiau mūsų mokykla turi išskirtinių galimybių – čia gali mokytis ne tik kaimo vaikai. Lyg ir galėtume pakviesti vaikų iš Vilniaus, tačiau kaip mes juos atsivešime? Jei ir toliau taip taupysime, ką mes jiems parodysime, pasiūlysime. Mokyklą neilgai truks apleist, jei neturėsime galimybės jos deramai prižiūrėti. Juk nesame užtikrinti, kaip nugyvensime kiekvienus metus. Ir projektinei veiklai reikia resursų, žmonių, lėšų. Kaip bežiūrėsi, taupymas gali tapti ne išgyvenimu, o smaugimu.

Ačiū už pokalbį. Linkime, kad viskas pakryptų geresne linkme.

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

3 Komentarai (-ų)

  1. Danute sako:

    Ar nėra daugiau apie ką rašyti.Žinoma šiltai sėdėti kievieno svajonė.

  2. as sako:

    labai graži mokykla. ypač palangių idėja patiko :)

  3. jua sako:

    jau nervuoja iki negalėjimo tas taupymas ir ubagyste. kaip žmonėms dirbt. tuoj bus kaip per blokadą išvažiuos vaikai į mokyklą o tėvai nervuosis ar nuvažiuos

Jūsų komentaras:


+ keturi = šeši

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]