Širvintos. Rugsėjo 11-17 d. įvykių suvestinė    Savivaldos parodija    "Dviračio žinios" apie Širvintų aktualijas    Bandytas priregistruoti vogtas automobilis    Pareigūnės rūpinasi gyventojų saugumu   

Reklaminis skydelis

LR Seimo nario priimamasis

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar Jūsų darbdavys suteikia laisvą pusdienį palydėti vaikus į mokyklą pirmą mokslo metų dieną?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

VARDADIENIAI

Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Baigėsi šių metų brandos egzaminų sesija: vieniems – džiaugsmas, kitiems – ašaros…

„Stebuklų nebūna“ – toks galėtų būti leitmotyvinis sakinys, apibendrinantis pasibaigusią egzaminų sesiją. Balai parodė visų dvylikos metų mokymosi rezultatus. Šiandien paskelbti paskutinieji – informatikos ir rusų kalbos -  egzaminų rezultatai. Kalbinu Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktorę Audronę Buzienę.

IMG_8572

Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktorė Audronė Buzienė

Kokių netikėtumų pateikė šiemetinė brandos egzaminų sesija? Ar nuvylė, ar pradžiugino abiturientų pasiekimai? Kaip juos vertinate? 

Ypatingų netikėtumų egzaminų sesija nepateikė. Kiekvienais metais dalis gimnazistų pradžiugina labai gerais rezultatais ir taip pat vienam kitam nepasiseka. Ko galime tikėtis, žinojome iš anksto, nes pavasarį labai kruopščiai vykdėme bandomuosius egzaminus. Apie rezultatus informavome mokinius, jų tėvelius.  Labai norėjosi, kad mokiniai brandos egzaminus rinktųsi, rimtai apgalvoję savo galimybes. Didžioji dalis gerų ir prastų prognozių pasitvirtino. Didžiausi „realistai“ yra mokytojai, nes, rašydami metinį dalyko įvertinimą, parodo, kokio rezultato tikisi iš savo ugdytinių. Čia suklystama retai.

Ar turėsime mokinių baigusių su pagyrimu? Pavardinkite kelis, sėkmingiausiai išlaikiusius atskirus egzaminus.

Šiais metais brandos atestatą su pagyrimu gauna tik tie mokiniai, kurių valstybinių egzaminų rezultatai – 86 ir daugiau. Pagal senąją tvarką reikėjo gauti ne mažiau kaip 50. Vidurinio ugdymo programą gimnazijoje labai gerai baigė 12 mokinių, tačiau brandos atestatą su pagyrimu gaus tik viena mokinė – Brygida Ivona Pliška. Jos visų keturių laikytų egzaminų rezultatai tarp  90 ir  97 balų. Labai puikiai sekėsi Laurynui Jočiui. Jis sugebėjo gauti du šimtukus (už anglų kalbą ir matematiką).  Ingridos Danytės matematikos brandos egzamino darbas įvertintas 100.  Karolinos Chatkevičiūtės lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatas – 99, Šarūnės Miselytės – 95, Aistės Jotautytės anglų kalbos egzamino įvertinimas – 95 balai. Laimio Verbilio fizikos egzamino rezultatas – 90, Lauryno Puskunigio anglų kalbos – 91, Eimanto Klimo informacinių technologijų – 90.  Ir po šios egzaminų sesijos yra mokinių, kurie sugebėjo, būdami labai vidutinių gebėjimų,  tiek valingai dirbti, kad išlaikė tarkime keturis valstybinius brandos egzaminus. Tokiems jaunuoliams niekas neįteiks pagyrimo, tačiau iš tikrųjų  tai yra labai didelė mokinio, jo mokytojų ir tėvelių bendro darbo sėkmė. Egzaminų balų vidurkių statistikoje šito tikrai nepamatysime.

Sėkmingiausiai išlaikyti, lyginant su respublikos kontekstu, yra informacinių technologijų, rusų kalbos brandos egzaminai. Juos rinkosi nedaug mokinių. Chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų, rusų kalbos egzaminą išlaikė visi laikiusieji gimnazistai. Aukščiausias balo vidurkis yra anglų kalbos egzamino – 58,45. Šio dalyko valstybinį egzaminą tradiciškai renkasi didelis skaičius mokinių, šiais metais laikė 51 gimnazistas. Tik vienas gimnazistas šiame egzamine patyrė nesėkmę.

 Ką, jūsų manymu, labiausiai lemia egzamino taškus? Ar pasikeitusios vertinimo normos (pvz.lietuvių) turėjo įtakos ne itin aukštiems lietuvių brandos egzamino rezultatams?

 Gimnazijos rezultatai kiekvienais metais „svyruoja“. Šiais metais labai gerai išlaikytas anglų kalbos egzaminas, tačiau buvo metų, kai šio dalyko rezultatai buvo labai kuklūs. Šiais metais nedžiugina lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai, bet prieš trejus metus jie buvo gerokai aukštesni už respublikos vidurkį. Mokytojų kaitos nėra. Dirba labai patyrę ir savo darbui atsidavę pedagogai. Galėčiau vardinti ir daugiau dalykų. Tuos pačius žmones mokiniai ir jų tėvai vienais metais „kelia ant pjedestalo“ už gerus mokinių rezultatus, kitais – tarsi nėra už ką gero žodžio pasakyti. Egzaminų rezultatai labiausiai priklauso nuo to, kaip nuosekliai ir motyvuotai jaunas žmogus mokėsi visus dvylika metų. Stebuklų čia tikrai nebūna…

Apie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimo normas negaliu diskutuoti, reikėtų klausti lituanistų. Esu tikra dėl vieno dalyko: kol mokiniai grožinės literatūros skaitys tiek mažai, kiek  dabar skaito, tol jokių ypatingų rezultatų už šį egzaminą nebus ir neturėtų būti. Kalbu ne tik apie mūsų gimnazijos mokinius.

 Kaip atsitinka, kad dešimtukus dalyko pusmečiuose turintys mokiniai surenka pusę ar net mažiau nei pusę taškų? Jaudulys? Pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis, kiti faktoriai?..

 Labai gaila, kad kiekvienais metais didelė psichologinė našta užgula labai gerai besimokančius mokinius. Iš jų visi – jie patys, mokytojai, tėvai, artimieji, bendraamžiai – tikisi labai gero rezultato. Beveik kiekvienais metais atsiranda vienas kitas abiturientas, kuris nepatenkina tų lūkesčių ir dėl to labai išgyvena. Brandos egzaminai “tikrina“ ne tik tai, kiek abiturientas žino, kaip mąsto, bet ir jauno žmogaus brandą, atsparumą stresui ir pan. Laikinos nesėkmės užgrūdina žmogų. Jeigu yra rimtas tikslas ir labai didelis noras tą tikslą pasiekti, tai, net neabejoju, kad ateityje viskas bus gerai.

Reikia pripažinti, kad ir „teigiamos aureolės“ efektas realiai egzistuoja. Kartais mokinio charizma, įvairiapusiškumas, komunikabilumas gal kiek ir turi įtakos metiniam vieno ar kito dalyko įvertinimui. Kiekvienas atvejis labai individualus. Gerbiu savo gimnazistų privatumą ir nenorėčiau konkrečiai analizuoti atskirų atvejų.

 Ar neturėtų valstybinius egzaminus laikyti tik tam tikrą pažymį (pvz ,,6”) turintys mokiniai?

 Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia mokiniui rinktis brandos egzaminus nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu dalyką mokėsi ir koks jo metinis įvertinimas. Niekam ne paslaptis, kad mokyklos lyginamos pagal laikytų egzaminų rezultatų vidurkius ir joms išrašoma etiketė „gera“ ar „bloga“. Mokyklų vadovams, pedagogams, gimnazijos prestižui būtų geriau, jeigu patys silpniausi mokiniai į valstybinius egzaminus neateitų. Kai kurie gimnazistai šiais metais rinkosi optimistiškai drąsiai ir tai yra išskirtinis mūsų gimnazijos mokinių bruožas. Tiesiog tikimasi atsitiktinės sėkmės.

 Iš 14 neišlaikiusiųjų valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino, dauguma jų pavasarį  neišlaikė bandomojo egzamino. Beveik visų neišlaikiusiųjų atestate už gimtąją kalbą nuo 4 iki 6 balų (A lygiu). Apskritai, ilgametė darbo mokykloje patirtis leidžia teigti, kad labai maža tikimybė išlaikyti bet kokio dalyko valstybinį, jeigu atestate nuo 4 iki 6 balų (A lygiu). Turiu pastebėti, kad ir B lygiu dalyko programą besimokantys gimnazistai kartais renkasi (ir turi teisę) laikyti valstybinius egzaminus. Labai retas iš jų egzaminą išlaiko… Šiais metais, pasikeitus vertinimo sistemai, mokiniai nėra lyginami tarpusavyje. Pagal buvusią vertinimo sistemą valstybinio rezultatas, pvz., 45, reikšdavo, kad mokinys išlaikė valstybinį geriau, nei 45 procentai laikiusiųjų tą egzaminą ir prasčiau, nei 55. Dabar gi toks egzamino rezultatas reikštų, kad mokinys surinko tam tikrą skaičių taškų skaičių. Anksčiau šimtukus gaudavo 1 procentas visų laikiusiųjų, dabar maksimalų įvertinimą gauna tik tie, kurie surenka tam tikrą taškų skaičių. Nėra svarbu, kokio pasiruošimo mokiniai respublikos mastu atėjo į egzaminą.

 Šeštadienį – 65-os laidos išleistuvės, sveikindama abiturientus sakysite kalbą. Gal galite trumpai pasakyti, ko linkėtumėte išeinantiems.

 Abiturientams linkėsiu sėkmės ir atkaklumo, ieškant savo kelio gyvenime.

 ***

 Paklausiau abiturientų ir jų tėvų nuomonės apie pasibaigusią sesiją.

 Ingrida Danytė: ,,Laikiau keturis egzaminus.  Labai nudžiugino lietuvių egzamino rezultatas, nors man stojant  ne itin svarbūs lietuvių balai. Visada labai daug skaičiau grožinės literatūros, turiu mylimus autorius, tai M.Katiliškis, J.Aistis, H.Radauskas. Ruošiantis egzaminams reikėjo papildomai padirbėti, neužteko tik pamokų. Manau, jeigu mokaisi nuosekliai visus 12 metų, jokių netikėtumų egzaminas nepateiks. Neužtenka ,,susiimti“ tik 12 klasėje. Man paskutinieji metai buvo tikrai sunkūs. Turėjau labai daug papildomos popamokinės veiklos, muzikavau, dalyvavau įvairiuose konkursuose. Nesigailiu dėl to, nes įvairūs konkursai suteikia neįkainojamos patirties, išmokau suvaldyti jaudulį, todėl į visus egzaminus ėjau visiškai rami, nesijaudinau. Aišku, stresinėse situacijose suveikia ir psichologinis, ir sėkmės faktorius… Būsimiems dvyliktokams noriu patarti: visada darykite tai, kas jums PATINKA, iš savo pomėgių stenkitės paimti tai, ko gali prireikti egzaminuose.  Domėkitės viskuo, visur dalyvaukite. Nereikia orientuotis tik į egzaminus, nuolat apie juos galvoti, tuomet neliks apskritai mokymosi, pažinimo džiaugsmo”.

Rytis Griškevičius: „Egzaminuose sekėsi gerai. Pasiekiau to, ko tikėjausi tik iš geografijos, kitų rezultatai šiek tiek nuvylė. Tikėjausi, kad tikrai išlaikysiu matematiką, bet deja… Stengiuos labai nenusivilti, esu patenkintas, kad baigiu gimnaziją“.

Gražvydas Kinderevičius: „Kaip sekėsi egzaminai? Sekėsi neblogai. Tikėjausi geresnių rezultatų, bet stresas padare savo, nors ir atrodė, kad jį suvaldžiau… Bet tobulėjimui ribų nėra. Toliau mokysiuos, ir ką gali žinoti, gal pasiseks geriau.

Ar pasiekiau tai, ko tikėjausi? Ne visai išėjo taip, kaip norėjosi, bet kaip lietuvių patarlė sako: „Lazda turi du galus“, manau, kad su laiku atrasiu savo tikslą.

Kuris egzaminas buvo sunkiausias? Sunkiausias, manau, kad buvo Lietuvių VBE. Kaip visada stresas ir jaudulys nedavė  ramybės, bet susiėmęs parašiau rašinį. Jaučiuosi laimingas, kad išlaikiau egzaminą iš pirmo karto. Ar mokiausi papildomai? Taip, anglų per pamokas atlikdavau klausymo užduotis, namie kartojausi tiek šių metų, tiek praeitų metų išeitą kursą konspektuose. Kartojaus lietuvių autorių kontekstus bei kurinių siužetus.  Gal ir per mažai mokiausi papildomai, bet kaip bebūtų, visus egzaminus išlaikiau  ir esu laimingas“.

 Kipras Varaneckas: „Kaip sakė A.Mamontovas: mums patiems spręsti – ar linksmintis dabar, ar vėliau. Manau, tas pats ir su mokykla. Gali 12 metų mokytis arba gali 12 metų užsiiminėt ne mokslais, o tuo kas patinka. Dabar, kai jau žinau savo egzaminų rezultatus, patariu kitiems:  geriau  visus 11 metų užsiiminėt ne mokslais ir tik paskutiniuosius metus pasėdėt prie knygų. Egzaminai praėjo sklandžiai: išlaikiau, nuo nieko nusirašyt nepavyko, iš niekur nebuvau išmestas… Ačiū mokytojams, kurie parodė arkliui, kur galima atsigerti…“.

Brigida Ivona Pliška: „sekėsi  tikrai neblogai. Pasiekiau daugiau, nei tikėjausi. Visi egzaminai buvo maždaug vienodi, nors daugiausia jaudulio buvo prieš lietuvių kalbos egzaminą. O papildomai tai matematiką šiek tiek mokiausi, chemiją (bet ją jau kelis metus taip po truputį papildomai mokaus)“.

 Jonė Blažytė: „Laikiau 4 egzaminus. Į visus ėjau be baimės. Esu optimistė. Jeigu jaučiu, jog esu pasiruošusi, kodėl turėčiau bijoti. Rezultatai tokie, kokių ir tikėjausi, netikėtumų nebuvo. Per dvejus metus (11-12 klasę), mano manymu, pasiruošti brandos egzaminams yra įmanoma. Reikia įdėti daugiau pastangų, padirbėti. Papildomai ruošiausi biologijai. Lietuvių kalba visada sekėsi, brandos egzamine gavau didesnį balą nei bandomajame. Man pasisekė, kad lietuvių kalbą gimnazijoje dėstė mokytoja Edita Rutkauskienė. Ji mums sakydavo: „Jeigu ir nespėsiu jus išmokyti raštingumo, tai mano pareiga – suteikti jums bent kultūrinį kontekstą“. Su šia mokytoja mūsų klasė aplankė daug spektaklių, veždavo mus į įvairias parodas. Mokiniams mokytoja tiesiog dovanodavo bilietus į spektaklius… Aišku, tai irgi motyvavo mokytis. Manau, kad viską, ką pamatai, aplankai kraunasi į tą skrynelę, iš kurios paskui trauki informaciją net ir rašydamas rašinį.

Egzaminai tikrai nebuvo lengvi, apmaudu, kad kai kuriems bendramoksliams nepasisekė… Aš manau, kad nereikia taip sureikšminti pačių egzaminų, juk tai tik pirmas mažas barjeras gyvenime.

Egzaminų sesijoje pats nemaloniausias dalykas – tie formalumai pradžioje (įėjimas su pasais, susodinimo ritualas, griežta priežiūra…). Visa tai sukuria geležinės įtampos atmosferą. Mes ir taip ateiname įsitempę, toks jausmas, lyg siekiama dar labiau įbauginti. Ukmergėje laikėme chemijos egzaminą, ten viskas buvo daug paprasčiau, žmoniškiau, laisviau…”.

 ***

Taip pat savo nuomone pasidalino keletas tėvų.

,,Labai keičiasi egzaminų vertinimo normos. Kai kurių dalykų vertinimo lentelės buvo paskelbtos tik paskutiniu momentu, baigiantis mokslo metams. Ar tai normalu? Kaip mokytojui žinoti, į ką kreipti dėmesį ruošiant egzaminams? Labai ilgai reikia laukti rezultatų. Juk darbai būna ištaisyti per savaitę, tai kodėl taip ilgai vilkinamas paskelbimas. Tas laukimo mėnuo be galo išvargino pačius vaikus, tėvus…“.

 ,,Aš džiaugiuose rezultatais, nors dukra – nelabai. Tų dalykų, kuriems skyrė didžiausią dėmesį, rezultatai nuvylė – lietuvių, istorija. Dukra sakė, kad ypač sunkus buvo istorijos egzaminas, buvo tokių klausimų iš temų, kurių mokykloje net nesimokė… Mano dukters vidurkis buvo 9,44,visus 12 metų mokėsi tikrai daug, dirbo papildomai, ir kas iš to?.. Gaila tų 11 mokinių „dešimtukininkų“, kurie neperžengė  86 balų ribos valstybiniuose egzaminuose ir negaus atestato su pagyrimu. Manau, kad egzaminų kartelė labai aukštai iškelta…“.

 ,,Sūnus laikė 5 egzaminus, norėjom apsidrausti, jeigu nepasisektų įstoti, kur tikėjomės, tuomet rašytumėm kitur. Tikėjomės geresnių balų istorijos, matematikos egzaminuose. Šiek tiek domėjausi istorijos egzamino užduotimis. Susidaro įspūdis, kad jas ruošia žmonės, nedirbę mokykloje, jie toli nuo ,,žemiškų‘‘ mokyklos reikalų… Sūnus ruošėsi papildomai lietuvių. Neužtenka pasimokyti vienerius metus, valstybiniam egzaminui turi ruoštis nuo 9-10 klasės. Mačiau, kaip nerimavo vaikas laukdamas rezultatų, nesuprantu, kodėl jie taip ilgai neskelbiami. O kaip jaustis vaikams, kurie po mėnesio sužino, kad neišlaikė?‘‘

 (Mama-mokytoja) ,,Aš manau, kad anksčiau teisingai elgdavosi su nepažangiais mokiniais -palikdavo kartoti kurso antrus metus. Nederėtų išleisti iš 8 klasės į gimnaziją su keliais neigiamais pažymiais. Visagalis mokinio „krepšelis“ atlieka „meškos paslaugą“ – mes priversti „tempti“ tuos mokinius iš klasės į klasę, ir taip jie baigia gimnaziją… Na ir kas, kad duodam vasaros darbus, už juos užduotis kažkas atlieka, įvertinam simbolišku ketvertu… Tokie mokiniai eina laikyti valstybinių egzaminų…“.

 ***

Karšta vasara tęsiasi. Abiturientai iki liepos 23 pildys  stojimo paraiškas, ir vėl lauks atsakymų. Nepasisekus įstoti   pirmame ture, teks bandyti laimę antrame…

Ligita Varaneckienė

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

5 Komentarai (-ų)

  1. Kalbininkui sako:

    Gal tiesiai šviesiai pasisiūlyk krašto naujienoms kalbos redaktoriumi – savanoriu būti? pliusą užsidėtum. dabar tik zyzi kaip musė, o būtum naudingas

  2. Romui sako:

    Ziurek savo straipsniu

  3. ir sako:

    Žurnalistei tokius rimtus straipsnius rašyti reikėtų atsakingiau ir skaitytojams pateikti bent be rašybos ir skyrybos klaidų.
    Ačiū.

  4. mama sako:

    košmaras tie egzaminai

  5. Kiprui sako:

    tavo patarimas mokytis tik dvyliktoje klasėje tinka tik labai gabiems žmonėms.

Jūsų komentaras:


trys + trys =

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]