Lietuvoje plinta tymai    Konkursas vaikams - linkėjimai klounui    Per Širvintų rajoną nusidrieks nauja dujotiekio trasa    Savivaldybės administracija vėl lipa ant to paties grėblio - išsisukinėja nuo atsakymų    Įstaiga kandidato nereklamavo, bet klientai plakatą nufotografavo   

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar reikalingas Širvintose ūkininkų turgelis, kuriame būtų prekiaujama daržovėmis ir vaisiais, augintais mūsų rajone.

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

VARDADIENIAI

Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Dainų šventės belaukiant – folkloro diena “Laimužės lemta”

Lapkričio 23 d. Širvintų kultūros centre vyko Lietuvos dainų šventės „Čia – mano namai“, fokloro dienos „Laimužės lemta“, Širvintų rajono fokloro ansamblių ir liaudies muzikantų apžiūra.

Baltų deivė Laima – žmogaus likimo lėmėja ir moterų globėja. 2014 m. liepos 4 dieną  Vilniuje įvairius laimės pavidalus atpažinti Bernardinų sodo bei Gedimino kalno papėdės scenose, kiemeliuose koncertais, mokymais, pokalbiais, žaidimais kvies per keturis tūkstančius renginio dalyvių: folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, pasakotojai, liaudies meno ir amatų meistrai, tradicinių valgių gamintojai, papročių, sveikatos žinių saugotojai ir kiti.

Bene sunkiausias ir įdomiausias dainų šventės uždavinys teko folkloro ansambliams. Jiems nėra sudarytos konkrečios programos, nėra surašytų natų, kurias beliktų tik gerai išmokti. Folkloro dienos tema „Laimužės lemta“ gana sunki nūdienos lietuviui, pratusiam tik bėdavoti, bet labai reikalinga, kad atrasti tą kelią į laimę, kurį žinojo mūsų  protėviai. Kolektyvų vadovams reikėjo įdėti daug darbo, atrasti režisūrinius sprendimus, sugalvoti scenarijus, kad sukurti autentišką, savo regiono tradicijas menančią programą, atitinkančią laimės temą.

„Laba diena brungiems, garbiems širvintiškiams, folklora puoselėtajams. Širvintų kraštus indomus sava istorija, architekturas i gamtas paminklais, amatais. Šimtmečių atmintį išlaikė senasias etnografinių dainų pateikėjas, kaima muzikantai, pasakatojai.  Iš ta i susiformava Širvintų krašta papračiai i tradicijas…“ širvintiškių patarme pasveikino visus susirinkusius į apžiūrą renginio vedančioji Roma Vareikienė, apsitaisiusi aukštaičių krašto tautiniais parėdais.  Sveikinimo ir padrąsinimo  žodį tarė Širvintų rajono savivaldybės aministracijos  direktorė Elena Davidavičienė.

Apžiūroje dalyvavo šeši Širvintų rajono kolektyvai ir trys liaudies muzikantai. Vertinimo komisijoje buvo viešnios iš Vilniaus, Lietuvos liaudies kultūros centro folkloro poskyrio vadovė Jūratė Šemetaitė ir vyriausioji specialistė Loreta Sungailienė. Nors buvo šeštadienio popietė, bet salė buvo apytuštė, savo tuščiomis kėdėmis bylojanti, kad mūsų krašte nėra išugdyto folkloro klausytojo.

Skudučiavimu ir sutartinėmis savo pasirodymą pradėjo Širvintų kultūros centro Kernavės filialo folkloro ansamblis „Medgrinda“ (vad. Kristina Stankevičienė). Laimės ir sėkmės supratimas  pateikiamas pasitelkiant darbo temą „Darbščias rankas laimį sėji“. Džiugu, kad suburtas didelis kernaviškių kolektyvas, kurio pasirodyme persipynė kelių kartų atstovų atliekamos dainos, šokiai, muzikavimas įvairiais instrumentais, šmaikštūs pasakojimai.

Širvintų pradinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Želmenėliai“ (vad. Rūta Tamašauskienė) savo pasirodymu „Jaunam žmogui – linksmus čėsus“ laimės kvietė ieškoti pasakose,  minklėse, dainose  ir vaikų žaidimuose.

Gelvonų vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Dagilėlis“ (vad. Audronė Dabrovolskienė) inscenizuotoje programoje  „Baltą ožį, laukan veskit“ pavaizdavo paskutinę piemenavimo dieną. „Baltas ožys“, tai vaikų labai laukiamas pirmasis sniegas, kuriam iškritus, baigdavosi ganymas.  Piemenėliai, suginę gyvulius į vieną bandą, susibūrę žaidė ir dainavo.

„Kur eisiu, eisiu, kur būsiu, būsiu, vis Lietuvos neužmiršiu“ dainavo  kultūros centro Vileikiškių filialo folkloro ansamblis „Vingiorykštė“ (vad. Audronė Burakovienė), pasirinkę tremtinių temą „Mes išlikom…“ Lietuvos ilgesiu persmelktos dainos bei atsiminimai bylojo apie laimę nepalūžti ir išlikti tautos tremties laikotarpiu. Pasakotoja, verpdama scenoje, pasidalijo tremtinių atsiminimais, apie tai, kokį jie džiaugsmą apturėjo, gavę  iš Lietuvos siuntinį su verpimo rateliu, tai išgelbėjo juos nuo nepakeliamo šalčio…

Kultūros centro folkloro ansamblis „Gojus“ (vad. Nijolė Vitkauskaitė) savo programoje „Gimiau-vardų atsinešiau“ siekė atspindėti vardadienių šventimo papročius. Linksmai ir nuotaikingai pasirodė šis kolektyvas. Pasakotoja Stasė dalijosi prisiminimais apie šeimos tradicijas švenčiant Stasines, pasakojo, kaip buvo suteikiami vardai. Porino, kad gimtadienių tais laikais niekas nešvęsdavo, o jau vardadieniai – tai visos šeimos šventė. Šauni ansamblio kapelija uždegė savo muzikavimu visą salę. Po liaudiškų šokių, ir dainų, vėl liejosi pasakojamoji tautosaka. Pasakorė dzūkė savo daininga tarme perteikė dziedulio prisiminimus, kaip linksmai ir turiningai jų kaime švęsdavo Onos vardadienį : „bulbinių bandų ir kitus  gardziausius valgius čėdydavo Oninėms“…

Kultūros centro Gelvonų filialo folkloro ansamblis „Savingė“ (vad. Laimutė Bikulčienė) savo teatralizuotu pasirodymu „Pirtie, skaistyk mani“, pristatė pirties papročius. Pagal senąsias tradicijas, po užsakų bažnyčioje iki šliūbo, jauniesiems lieka trys savaitės apsisprendimui. Per tą laiką jaunoji su pamergėm kūrendavo merginę pirtį, ruošdavo jaunąją naujam gyvenimo tarpsniui. Sužinojome apie burtus pirtyje, išgirdome pamokymų: „Išeidamos iš pirties palikite vandenio, nes ateina laumės vaikų mazgoti“, pasiklausėme linksmų istorijų, kaip bernai pirtyje „durnaropių ant akmenų užpylė, tai visi labai durnavojo…“

Savo krašto melodijas armonikomis griežė Čiobiškio seniūnijos Juknonių kaimo muzikantas Stepas Pranskevičius, Širvintų miesto liaudies muzikantas Jonas Romaška,  Alionių seniūnijos Būdos kaimo muzikantas Michail Jaršov.  

Po pasirodymo  vyko kolektyvų vadovų ir komisijos susitikimas bei renginio aptarimas. Pasak Širvintų kultūros centro etninės kultūros specialistės Laimutės Bikulčienės, kiekvienas kolektyvas išgirdo ir pagyrimų, ir pastabų, ir patarimų, o rezultatus kurie kolektyvai bus pakviesti į Dainų šventę, sužinosime tik kovo mėnesį, kai komisija apvažiuos visą Lietuvą ir išklausys visų  regionų  kolektyvus.

Klausantis tarmiškai kalbančių ir dainuojančių, tautiniais rūbais pasidabinusių rajono folkloro ansamblių, negali nepajusti tos vieningos tautiškumo dvasios, jauti, kad žmonių  lūpose dar gyva lietuviška tradicija, paveldas ir energija, kviečianti išsaugoti, tai, kas autentiška, tikra ir neįkainojama kiekvienam lietuviui. Išties kolektyvų paruoštos programos buvo įdomios ir išieškotos.  Tačiau šiame renginyje pasigedau vyresniųjų klasių moksleivių, gimnazistų foklorinių ansamblių, muzikantų ir pasakorių. Negi tautiškumo ugdymo tęstinumo gija nutrūksta ties pradinukais? Rajono atlikėjai, kultūros entuziastai sensta, kas perims etnografinius mūsų krašto papročius ir tradicijas? Prisiminiau viename straipsnyje skaitytus  Gedimino Žilio (folkloro ansamblio vadovo, mokančio  dainuoti beveik  2000 sutartinių, grupės „Skylė“ muzikanto)  žodžius: „Mūsų tautosaka, mitologija ir kalba – tai lietuvių šventas raštas.“  Manau tam, kad  „lietuvių šventas raštas“ Širvintose gyvuotų, jis turėtų būti perduodamas iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą, gyvai ir nenutrūkstamai. Jeigu nebus tęstinumo, tai visas mūsų krašto folklorinis lobynas liks dulkėti gausiuose  archyvuose ir bibliotekose.

Ramunė Pauliukonienė

Nuotraukos autorės

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

1 Komentaras

  1. Haha sako:

    jaunimui neidomu tos kaimietiskos dainos

Jūsų komentaras:


devyni − = aštuoni

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]