Su Pagyvenusių žmonių diena    Sveikiname senjorus    Sveikinu Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga    Startuoja naujas internetinis dienraštis Širvintų rajone – „Krašto žinios“    Konkurso MANO LAIMIKIS nugalėtojai   

Kelionės į Ukrainą akimirkos

IMG_04152013 11 12

Kelionė į Ukrainą atveria perspektyvas

Štai ir baigėsi kelionė į “karščiausią” Europos tašką. Gaila, negaliu to pasakyti apie įvykius Ukrainoje. Vakar iš ryto Kijevo oro uoste vis dar aptarinėjome paskutinius įvykius – Ukrainos specialiosios Berkuto milicijos pajėgos mėgino išvyti, tiksliau išmušti mitinguotojus iš Kijevo Rados – merijos pastato. Tačiau jiems nepavyko to padaryti. ES šalininkai sugebėjo pasipriešinti ir jų gretas papildė dar daugiau žmonių. Įvykių liudininkai pasakojo, kad Berkuto budeliai buvo pasitikti verdančiu vandeniu ir kitomis beginklių žmonių įmanomomis priemonėmis.

Atkakli tauta pasiduoti nežada…

Prieš išvažiuodama iš Chersono miesto į Krymą daviau interviu vietinei kabelinei televizijai – labai daug žmonių norėjo savo ausimis išgirsti, kaip gi gyvena žmonės čia, Lietuvoje. Dar daugiau norėjo, kad išgirstų tie, kurie vis dar atkakliai priešinasi ES. Surinkau įvairių žmonių nuomones ir perdaviau. Tikiuosi, kad tai įkvėps žmones pasitikėti permainomis.

Teko lankytis Ukrainos mokyklose, ligoninėje, kurios vienas skyrius išsilaiko dėka atkaklaus gydytojų darbo sukurtos sistemos ir perkasi įrangą, kelia kvalifikaciją aukščiausio lygio pasaulio konferencijose, dirba su naujausia aparatūra. Tai įrodo, kad net sudėtingiausiomis sąlygomis (o jos tikrai daug sudėtingesnės už sąlygas Lietuvoje) įmanoma beveik viskas! Tereikia tinkamos komandos, noro ir atkaklaus darbo. Bei genialios idėjos. O jie ją susikūrė ir įgyvendino!

Mokyklose vaikai nustebino žiniomis apie Lietuvą ir tikėjimu, kad Lietuva kadaise Ukrainai atnešė daug gero. Chersono miesto mokiniai pasitiko su prisegtomis Ukrainos ir Lietuvos vėliavėlėmis. Dalis jų buvo Lietuvoje, Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinėje mokykloje dar šią vasarą. Jiems perdaviau mūsų mokinių parengtas dovanėles – bartkuškiečių rankomis pagamintus kalėdinius eglutės žaisliukus, kuriuose – prisiminimai iš susitikimo ir palinkėjimai jauniesiems draugams iš Chersono.

Nuotraukose – vizitų akimirkos čia!

Teko susitikti ir su lietuviais, gyvenančiais Ukrainoje. 3 kartų atstovais. Jauniausi jau ir negalvoja, kad galėtų būti kitaip, nors kai kurie jų mokyklą pradėjo lankyti dar čia, Lietuvoje. Jų motinas ir tėvus kamuoja daug gilesnis ilgesys savo tėvynei. O vyriausi, seneliai, miršta naktimis kartodami lietuviškus žodžius. Vienas senukas išlydėjo su ašaromis akyse – pirmą kartą matomą žmogų, su kuriuo galėjo pasikalbėti lietuviškai… O pasakojimas, kaip kadaise iš Lietuvos ištremtas jaunas vyras dėjo visas pastangas, kad savo žmoną ir dukteris pavadintų lietuviškomis pavardėmis – taip, kaip jos turėtų skambėti čia, Lietuvoje! Ir daugybė kitų pasakojimų. Visa tai gulė į širdį ir protą daugybe emocijų ir jausmų bei didžiuliu akmeniu ant širdies – tėvynė lyg ir ranka pasiekiama, tačiau taip toli dėl sudėtingai gaunamų vizų, procedūrų! Vyresnieji miršta kamuojami tėvynės ilgesio žinodami, kad tik didžiulio stebuklo dėka gali paskutinį kartą pamatyti Lietuvą. Dažniausiai nebepamato…

Važiuoji iš vieno žmogaus pas kitą ir galvoje net tiršta nuo minčių – ar yra būdas ištaisyti šią istorinę neteisybę? Ir tūkstantį kartų stipriau sugniauži palaikymo kumštį tiems, kurie stovi Majdane. Juk tai ir mūsų, lietuvių, gyvenančių Ukrainoje, šansas nors dar 1 kartą pamatyti tai, kas brangiau už gyvenimą – tėvynę – be pažeminimo, tardymų, ko ten važiuoji, krūvos popierių pildymo ir vizų. Tūkstančiai žmonių stovi Majdane, kad ir mums būtų lengviau. Juk ne vieno šeima turi pasiklydusių istorijos vingiuose ir negalinčių kada panorėję grįžti šeiminykščių. Ir ne tik lietuvių, Ukrainoje gyvena daugybė tautų.

Štai todėl keista, kai kas nors klausia – ko ten man reikėjo ir kaip išdrįsau tokiu laiku. Ne tik išdrįsau, pėsčiomis nueičiau į bet kurį pasaulio kraštą, jei tik tai kam nors kuo nors padėtų…

***

IMG_0151

Paskui buvo Krymas. Kraštas, kuriame pailsi bet kuri siela. Kalnai, jūra, dvarai… Jalta, Alušta, Sevastopolis… Po didžiulių socialinių emocijų – susitikimas su didingais kalnais, begaline jūra, bangų stichijomis. Kad suprastum, žmogus, – visa kas pasaulyje gali būti didinga ir visa kas – ropoti vabalu. Tau pačiam pasirinkti!

Visada Jūsų, Vilma Valiukevičienė

 

Anksčiau rašyta:

2013 12 03

Sveiki, krastieciai!

Atsiprasau, kad kreipiuosi i jus be lietuvisku rasmenu. Tiesiog ju cia, Ukrainoje, nera, o norisi tarti kelis zodzius kuo skubiau.

Taigi, apie mano kelione i Ukraina, kurios pagrindinis tikslas – zurnalistu tyreju konferencija ir pazintis su visuomeninemis organzacijomis, kovojanciomis uz zmoniu teises.

Pirmoji stotele buvo Kijevas. Zurnalistu konferencija. Profesine prasme ji mane pastate ant koju ir parode, kad pasaulyje is tiesu egzistuoja profesionalioji, tikroji zurnalistika. Konferencijoje dalyvavo zurnalistai ir destytojai is 7 saliu. Zavejo kompetencija ir noras kurti geresne visuomene, o ne skleisti sensacijas. Tai zmones, kurie niekada nenueis lengvesniu keliu vardan populiarumo, zmones, kuriu pasirodymas ju aplinkoje sukelia geras emocijas ir tikejima tuo, ka jie daro, kiekvienu ju zodziu. Ju darbe nera interpretaciju, tik patikrinti faktai – aukstoji zurnalistika, kurios, sutikime, Lietuvoje labai truksta.

Zinoma, ir ten. Ukrainoje, yra visko, yra ir labai liudnu zurnalistiniu pavyzdziu, ir ne tik zurnalistiniu, tad jokiu budu nenoriu vertinti saliu galimybiu ir kompetencijos. Tiesiog turejau galimybe suzinoti, savo akimis pamatyti kitoki kelia..

Na, o tai, kas vyko Majdane, leido pazinti Ukraina, kaip tauta, daug apie juos suzinoti. Zavejo patriotiskumas ir labai aukstas mitingo organizavimo lygis, kai zmones buvo raginami mitinguoti oriai, buti taikiais, nevartoti alkoholio, nepasiduoti provokacijoms. Su zmonemis daug dirbama, nors pries organizatorius simtatukstantine minia, ateina vis nauju zmoniu.

Paskutine diena norejosi geriau pazinti Kijeva, mano kolege ir gide Ukrainoje Natalija Bimbiraite (kuriai pavarde tik didziuliu pastangu deka issaugojo jos tetis, gimes Lietuvoje, Sirvintu rajone) pasiule ekskursija autobusu po miesta. Nuvykome i traukiniu stoti, kur tos ekskursijos organizuojamos, sustojome prie kasos. Pro langa pamaciau bureli zmoniu, kurie kompiuterio ekrane stebejo ivykius Majdano aiksteje. Mane tas vaizdas prikauste – tuo metu kaip tik vyko Kijevo rados (merijos ir administracijos pastato) uzemimas. Zmones su buldozeriu stume ginkluotas milicijos pajegas nuo iejimo. Supratau, per autobuso langa ziureti i visa tai as nenoriu, noriu buti ten, kur didinga tauta garsiai reiskia savo valia. Ekskursiju mano gyvenime dar bus!

Kol nuvykome iki Majdano, milicijos jau nebuvo, zmones laisvai vaiksciojo Kijevo rados koridoriais, buriavosi pagrindineje saleje. Visur budejo liaudies atstovai ir saugojo tvarka – kad i pastata nepatektu girti, kad neuzsiimtu vandalizmu. Tad nebuvo dauzomos durys, neduzo vitrinos. Tiesiog zmones vaiksciojo, o organizatoriai ruose ivairius dokumentus savo valdziai.

I prezidentura, i kuria musu ziniomis taip pat iejo zmones, nejome, nes zinojome, kad ten daug ginkluotu pajegu. O atsidurti karstuose ivykiuose nebuvo musu tikslas. Kai tik pavyks, ikelsiu reportazus is Kijevo rados ir Majdano aikstes, kuriuos parengeme specialiai Lietuvai.

Kelios nuotraukos is paskutines dienos Kijeve: Kijevo radoje ir Majdano aiksteje. Vienoje nuotraukoje – nebaigtas statyti egles karkasas. Viena ryta milicijos pajegos sumuse ir isvaike Majdane budincia liaudi (apie 4 valanda ryto ten buvo apie 400 zmoniu), pasiteisindami, kad turi baigti montuoti ta karkasa, o zmones jiems trukdo. Dabar zmones ta egle vadina kruvinaja Kaledu egle ir puosia veliavomis.

Pirmadienio ryta jau buvome toli nuo Kijevo. Kita musu stotele buvo – Chersonas. Ukrainos mastais mazas, Lietuvos mastais – didelis miestas (300 000 gyventoju). Cia gyvenimas atskleidzia kitas spalvas. Tai buves dideles pramones miestas, tarybiniais laikais gyvenes labai gerai. Atgavus nepriklausomybe, miestas griuna. Gamyklos uzdarytos, bedarbyste, jokiu investiciju, daug pesimizmo. Cia zmones noretu grizti i ta sistema, kuri jiems buvo draugiska ir kurioje jie klestejo. Zinoma, yra ir cia zmoniu, kurie nori i ES, bet daug maziau. Naturalu.

Cia sutikti zmones daznai manes klausia – ar jums, lietuviams gerai ten ES, ar nesigailite, kaip gyvena zmones dabar jusu salyje? Prisipazinsiu, atsakyti i siuos klausimus labai sunku. Juk nera vienareiksmisko atsakymo! Pasakoju jiems apie musu, Lietuvos kelia, apie musu zmones – apie jus. Ir apie tai, kad vieniems sunkiau, kitiems lengviau, kad yra tokiu, kurie taip ir nepristaike, o yra tokiu, kurie integravosi ir sekmingai patys tapo Europa. Apie musu iskovotas teises ir vis dazniau minima atsakomybe. Apie tai, kad kiekviena permaina turi savo kaina.

Nezinau, kuo baigsis Ukrainos kova uz kelia i ES, taciau linkiu siai didingai saliai, su kuria istorijos vingiuose labai daznai buvome artimi, pacio geriausio sprendimo. Ne lengviausio siandien, taciau geriausio visai jos ateiciai, tiems vaikams, kuriuos siandien jie sunkiai ir atkakliai augina panasius i laisvus europiecius.

Kita stotele – Krymas!

2013 11 29

Taip jau susiklostė, kad rytoj, tai yra jau šiandien, rytą pasitiksiu Ukrainoje, Kijeve. Smagu, kad galėsiu palaikyti Ukrainą būtent tokią dieną!

Dvi savaites Krašto naujienas regėsiu per tūkstančius kilometrų. Tikiuosi šis įvykis bus smagus visiems!

Visada Jūsų Vilma Valiukevičienė

 


Susiję straipsniai:

8 Komentarai (-ų)

  1. nu sako:

    > faras

    Nejuokauk taip negražiai.

  2. faras sako:

    grazi moteris

  3. skaitytoja sako:

    ot žmogus mūsų redaktorė, visur randa šventą misiją. kur pasisuks, ten skleidžia gėrį. visada su malonumu seku jos kiekvieną žingsnį. Ačiū!

  4. Jadvyga sako:

    Smagios Tau kelionės ir laukiame naujų įspūdžių. Šaunu.

  5. *** sako:

    ŠAUNUOLĖ VILMA IR TOLIAU TAIP.

  6. M sako:

    Kodel vienas va ir as parasau

  7. Anonimas sako:

    Puikiai dirba. Kaip straipsnis, taip 1 komentaras.

  8. Ne sernas sako:

    Oho, kaip Krašto naujienos dirba! Gero skrydžio ir karštų naujienų…

Jūsų komentaras:


vienas + = septyni

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]