Su Pagyvenusių žmonių diena    Sveikiname senjorus    Sveikinu Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga    Startuoja naujas internetinis dienraštis Širvintų rajone – „Krašto žinios“    Konkurso MANO LAIMIKIS nugalėtojai   

Reklaminis skydelis

LR Seimo nario priimamasis

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar jau metas Širvintose įjungti centralizuotą šildymą daugiabučiuose?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

Violeta. Prieš tampant “puikiąja ledi”…

IMG_2609Dėl šio interviu buvom susitarę daugiau nei prieš mėnesį, tačiau, artėjant šventėms, Violeta taip įsisuko į koncertų ir repeticijų verpetą, kad net ir viena  laisva valanda tapo prabanga…

Uždususi atlekia, susitinkam  likus valandai iki generalinės muzikinio spektaklio “Mano puikioji ledi” (pagal F.Lou to paties pavadinimo miuziklą) repeticijos. Premjera – gruodžio 27 dieną. Violeta sako: kuo mažiau dienų lieka iki premjeros, tuo didesnę atsakomybę jaučianti… Aišku, jaučiasi atsakinga už viską – spektaklį kuriančių žmonių trupę – bet didžiausia atsakomybė… prieš save pačią.

Matau, kad  nuo įtampos ir fizinio nuovargio vos laikosi ant kojų. Bet akys spindi. Veide – šypsena (kaip visada. Pažįstu ją bemaž 10 metų ir niekad nemačiau susiraukusios, nepatenkintos, negirdėjau, kad kuo nors skųstųsi, dejuotų…)

“Aš sunkumų ir iššūkių nebijau. Mėgstu sunkumus. Dabar apkrova nežmoniška. Tačiau toks sunkus darbas man suteikia sparnus. Juk tai veikla, kurios visada norėjau. Tai – MANO. Tai vienas iš dalykų, ką gyvenime galiu padaryti. Šiandien būsena pakili dar ir  todėl, kad vakar dainavau šventiniame koncerte Bernardinų bažnyčioje su savo mokytoja J.Leitaite ir kitais jos mokiniais. Klausytojų tarpe buvo daug profesionalių muzikantų. Po koncerto sulaukiau gerų atsiliepimų, buvau įvertinta. Tokie dalykai suteikia sparnus, verčia siekti daugiau”.

Bet apie viską – nuo pradžių.

Koks buvo tavo kelias į muziką, į dainą?

Vaikystėje dainuodavau visur: per gimtadienius, per šeimos susiėjimus. Nuo pat mažens norėjau, kad mane pastebėtų, įvertintų. Žinojau, jaučiau, kad yra už ką… Mano mama mokėjo labai daug liaudies dainų. Iš mamos pusės – visa giminė labai daininga. Diedukas Vytautas Monciunskas dainuodavo  su broliais, giedodavo per gegužines. Mane diedukas savotiškai vertino, gal už tai, kad mokėjau dainuoti, prašydavo giesmes pagiedoti kartu.

Gyvenime daug ką lemia atsitiktinumai, kartais likimas suveda su žmonėmis, kurie  tavo gyvenime kažką pakeičia. Kiek žinau, tavo gyvenime nutiko taip pat.

Dirbau pas vieną garsų pianistą, padėjau prižiūrėti sergantį tėvą. Išgirdęs mane dainuojant, nusprendė parodyti gerai savo bičiulei – Juditai Leitaitei. Taip ir pasakė jai: “Patikrink vieną mergaitę, manau, kad  ji gali dainuoti”. Taip susipažinau su savo  dabartine vokalo mokytoja. Išklausiusi  mane, pasiūlė pas ją mokytis dainavimo. Man žiauriai pasisekė, J.Leitaitė turi tik kelis mokinius, ir aš patekau tarp tų kelių. Taip pradėjo pildytis sena mano svajonė, ją nešiojausi savyje ilgai, tyliai, kantriai… Pradedu tikėti, jog neįmanomų dalykų nėra… Neįmanomiems dalykams reikia tik… šiek tiek daugiau laiko. Kartais ima ir nusileidžia dangus ant žemės… Prieš daug metų šiai svajonei išsipildyti  trukdė įvairios kliūtys: gyvenimo aplinkybės, ryžto stoka… Tiesiog  tada nebuvo lemta. Dabar, kai įstojau į Muzikos akademiją, jaučiu, kad kelio atgal nėra. Turiu eiti iki galo, nes žinau, jog tai – mano kelias. Dainuoti scenoje.

IMG_2594Kaip atsitiko, kad  tau teko Elizos (pagrindinės  operetės herojės) vaidmuo? Kaip apskritai gimė sumanymas – pastatyti šį veikalą Širvintų scenoje?

Mintis apie operetę sklandė kultūros darbuotojų galvose jau seniai. Ir mūsų choro vadovė Audronė apie tai prasitardavo. Rudenį tiesiog pasikvietė ir pasiūlė man pagrindinį vaidmenį. Taip sutapo, kad aš  nuo rudens pradėjau studijuoti klasikinį dainavimą. Elizos partijos – sudėtingos, padainuos ne bet kas, yra ko pasimokyti… Šį vaidmenį man taip pat padovanojo likimas. Viskas taip ir klostosi, esu vedama kažkokios nematomos rankos… į sceną.

Kiek  Elizos vaidmenyje tavęs? Kiek tavyje – Elizos?

Elizos vaidmenį gavau būtent tada, kai prasidėjo svarbūs pokyčiai mano gyvenime. Išėjau į kitą aplinką, pradėjau bendrauti su profesionaliais muzikantais. Galiu sakyti, kad būnu tarp aukštuomenės, kaip ir Eliza. Iš paprastos merginos ji tapo ledi. Tiesa, jai reikėjo padėti. Pakliuvo į  gero mokytojo  rankas. Operetėje Eliza sutinka žmogų, kuris “nulipdo” iš jos aukštuomenės damą. Manau, kad ir iš manęs galima daug  padaryti. Ne tik statant šį spektaklį… Kartą  po savo dainavimo nugirdau tokius žodžius: “Kuo didesnis brangakmenis, tuo daugiau jį reikia šlifuoti…‘‘  Mano mokytoja gyvenime – būtent ta kantri “šlifuotoja”, nuostabus, šiltas žmogus. Dainuoja su meile, to moko ir mus. Ji labai rūpinasi savo studentais, myli mus, “serga” už kiekvieną. Nori mus parodyti, pristatyti muzikinei visuomenei, kviečia kartu į savo koncertus. Be to,  Elizos istorija, išėjimas į aukštuomenę –  man ne svetimas. Kraujyje yra. Mano senelis turėjo dvarininko bajoro dokumentus, dar caro ranka rašytus. Paskui, bijodamas persekiojimų, sunaikino. Džiaugiuosi, kad jei gyvenime negaliu pasipuikuoti kilme, tai nors scenoje pabūsiu ledi…

Iki šiol gyvenimas manęs nelepino… Labai daug dariau dėl kitų. Ir nieko – dėl savęs. Dabar pradedu  gyventi dėl savęs.

IMG_2598Su vaidyba susiduri ne pirmąsyk?

Vaidyba man labai artima. Mokykloje teko daug vaidinti. Režisūra – taip pat ne svetima sritis. Buvo net minčių studijuoti režisūrą. Apskritai, manau, kad gyvenime dažnai prireikia vaidybos… Kad apsisaugotum – nuo nesėkmių, nusivylimų – vaidini, dediesi kaukę… Kai svetima aplinka, nenuoširdūs žmonės – pavojinga būti nuoširdžiam…

Šiame spektaklyje, mano manymu, idealiai parinkti vaidmenys visiems. Išsyk “prilipo” – ir profesoriui Higinsui, ir Dulitlui, Pikeringui, Misis Pirs  ir kitiems.

Kalbuosi su tavim ir jaučiuosi vos ne už tave jaunesnė, tu – ne pagal amžių išmintinga, gyvenime labai daug ką supratusi, tarytum išmokusi svarbias pamokas…

Vienas iš skaudžiausių smūgių – mamos netektis. Mes buvom labai artimos. Mama – mano pirmoji ir ištikimiausia klausytoja. Ji žinojo, kad  visada norėjau dainuoti. Būtų laiminga matydama mane dabar scenoje… Po širdies skausmo – nežmoniškas fizinis skausmas. 2010 metais dėl stuburo išvaržos kenčiau baisius nugaros skausmus: negalėjau nei valgyti, nei miegoti… Leidausi nuolat nuskausminamuosius. Iškentėjau sudėtingą operaciją. Kurį laiką sėdėjau vežimėlyje. Skausmas, kančia išgrynina sielą. Galiu  tai patvirtinti. Buvau laimingiausias žmogus žemėje, kad MAN NEBESKAUDA… Tuomet nublanksta visi materialūs dalykai. Buvau laiminga, kad vėl galėjau miegoti. Gyventi. Be skausmo. “Viešpatie, kokia aš laiminga” – kartodavau. Niekam nesiskundžiau. “Stiprus ne tas, kuris rėkia, o tas, kuris nutyli‘‘ – vadovaujuosi šia išmintimi seniai… Juodžiausiais momentais šalia buvo tik artimiausi žmonės. Esu dėkinga likimui už visas patirtis. Niekad nesiskundžiau. Niekada niekam nepasakysiu, kad man sunku. “Vadinasi, taip turi būti”. Po kiekvieno ištverto sunkumo -apdovanojimas. Reikia išlaukti, išbūti, ištylėti…

IMG_2624Nepaisant savo užimtumo, studijų, darbų, randi laiko savanoriauti Vaikų dienos centre.

Einu pas tuos vaikus, nes dauguma jų – nelaimingi, neišgirsti, nesuprasti. Jiems patinka dėmesys, patinka, kad domiesi jų gyvenimu. Lankausi kartą per savaitę, kalbuosi, darom darbelius. Turiu daug neišeikvotos meilės, noriu ja dalintis. Noriu bent savo buvimu įnešti dalelę  šviesos į jų gyvenimą. Jei manęs klausosi nors vienas, jau tai daug… Jaučiuosi laiminga duodama, o ne imdama. Kai man duoda, jaučiuosi skolinga dvigubai.

Mūsų pokalbį nutraukė telefono skambutis. Lyg Violetos minčių tąsa. Girdėjau, kaip ji vis kažkam dėkojo. “Lenkiuosi žemai. Be galo esu laiminga. Taip, pasaulis – ne be gerų žmonių”. Pasirodo paskambino Širvintų miesto bendruomenės pirmininkė  Alina ir pranešė džiugią naujieną (kaip laiku, pagalvojau): nuspręsta Violetai paskirti dalį per organizuotą bendruomenės labdaros renginį surinktų pinigų. “Bus apmokėti  studijoms, nors daliai‘‘ – sako Violeta. Pusmetis  Akademijoje kainuoja 2250 litų.

Ko tikiesi iš ateinančių metų, ko lauki?

Pirmiausia tikiuosi tęsti savo studijas, tobulėti. Laukiu gerų pokyčių, naujų įspūdžių, įdomių pažinčių, daug koncertų. Noriu suteikti klausytojams daug džiaugsmo. Noriu dainuoti  norėdama ne save parodyti, bet suteikti džiaugsmą. Kad klausytojai išeitų pakylėti, laimingi. Jaučiuosi skolinga gyvenimui už patirtas malones, noriu dalintis meile…

Linkime Violetai sėkmingos premjeros. Tegu tą vakarą Eliza sužavės ne tik profesoriaus Higinso svečius, bet ir širvintiškius, atėjusius į premjerą (bilietai į spektaklį  buvo iššluoti  per savaitę, prireikė papildomo spektaklio). Tegu  tą vakarą  dar kartą šios moters gyvenime  nusileidžia ant  žemės (tiksliau į sceną) dangus…

Ligita Varaneckienė

 


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

10 Komentarai (-ų)

  1. Neringa sako:

    Kritikuoti yra lengviausia. O jūs patys ar ką gražaus padarėte? Žinoma, aš nesakau, kad tobulėti nėra kur. Net ir profesionalams tobulėti reikia. O čia -mėgėjai. Bet kaip jie stengėsi!
    Violeta, džiaugiuosi, kad radai savąjį kelią. Visokeriopos sėkmės tau ir tavo dukrytei!

  2. Laima sako:

    Ačiū “…ledi” sumanytojams ir atlikėjams. Ir visai nesvarbu, kad gal ne visos gaidelės išdainuotos, kad gal pritrūko vieno – kito štricho iki išbaigtumo. Buvo labai miela matyti Jus, mieli kraštiečiai, ant scenos, gėrėtis Jūsų nuoširdumu ir džiaugtis, kad mūsų mažame miestelyje tiek puikių, aktyvių žmonių.
    Miela Violeta, Jūs turite puikų balsą. Lavinkite jį, nepaleiskite savo svajonės ir galbūt kada nors važiuosime į LNOBT klausytis būtent Jūsų. Kantrybės ir stiprybės, nes Jūsų pasirinktoje srityje žvaigždėmis tampama, deja, ne taip greitai, kaip bunkių ir pikulių atveju.
    Ačiū ir gerų 2014-ųjų visiems!

  3. Valdui sako:

    Labai jau taikliai paraset.

  4. Valdas Povilaitis sako:

    Su malonumu stebėjau spektaklį. Artistų pastangos, jaudulys ir nuoširdumas scenoje buvo išties kerintis. Žavingoji Eliza, šaunūs džentelmenai, ekstravagantiškai pasipuošusios damos, solistai, šokėjai ir visi kiti mane maloniai apsvaigino ir nusinešė kartu į Londoną… Atsitokėjau esąs Širvintose tik pranešus, jog scenoje pasirodė Judita Leitaitė. Vis tik, reveransas scenos vilkei (kaip visada atrodžiusiai nepriekaištingai ir profesionaliai)neturėjo sugriauti šio sapno. Tereikėjo garbingosios viešnios pasirodymą įpinti būnant scenoje tarp gražiausių Širvintų damų, o pristatyti – spektaklio pabaigoje.
    Mano direktorius (Gintaras Pauliukonis)scenoje padirbėjo iš peties ir tuo suteikė dvigubą malonumą :) Manau, tokiame spektaklyje jį reikėtų “eksploatuoti” daugiau – uždėti cilindrą, paprašyti dainuoti kartu su vyrais. O jei rimčiau – pasigedau muzikinių intarpų, ypač finalinėje scenoje, kuomet suliepsnoja meilė.
    Sveikinu visus, prisidėjusius prie puikaus renginio, atlikusius didžiulį darbą. Sėkmės Jums 2014-aisiais!

  5. ooo sako:

    Manau,kad sernu pasivadinusi yra labai pavydi,gyvenimo nuskriausta moteris-ir tai yra tikras to zmogaus veidas.

  6. sernui sako:

    o ne uo… (ir dar daug kitų pastabų…) baikit pagaliau!…

  7. Alina sako:

    Mačiau….gėrėjausi…išties puikus reginys. Džiaugiuosi, kad Širvintose esama tiek talentingų, gabių žmonių, o svarbiausia- kad yra žmonių, tuos talentus įžvelgiančių, suburiančių. Violetai kuo didžiausios sėkmės ir lengvo kelio į didžiąsias scenas. Ačiū už gerą vakarą.

  8. sernas sako:

    Visu pirma, rašant apie žmogų, reikia paminėti juo pavardę. Nor vieną kartą. Ne visi tą ponią pažįsta. Be to, nėra kulturinga taip apie capital news person kalbėti.
    Pastebėjau, kad ponia Ligita permanent turi problemų su vardais ir pavardėmis.
    Saviveiklininkė? Kaip visi Širvintų ŽURNALISTAI (sic!)

  9. ne sernas sako:

    Violeta, palaikome tave, prieš spektaklį pailsėk, nepervark, džiaugiamės, kad Širvintos turės savų, kraštiečių, pastatytą miuziklą. Sėkmės Jums visiems.

Jūsų komentaras:


+ du = septyni

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]