Su Pagyvenusių žmonių diena    Sveikiname senjorus    Sveikinu Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga    Startuoja naujas internetinis dienraštis Širvintų rajone – „Krašto žinios“    Konkurso MANO LAIMIKIS nugalėtojai   

Reklaminis skydelis

LR Seimo nario priimamasis

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar jau metas Širvintose įjungti centralizuotą šildymą daugiabučiuose?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

Ugnė Chmeliauskaitė: žolės riedulio bendruomenei palinkėčiau daugiau aktyvumo ir pozityvumo

Sausio 24-26 dienomis, Šiauliuose, arenoje, įvyko 2014 metų Europos moterų uždarų patalpų riedulio II diviziono čempionatas. Lietuvos rinktinės sudėtyje Lietuvos garbę gynė ir širvintiškė Ugnė Chmeliauskaitė. Komanda čempionate iškovojo 6 vietą ir išsaugojo vietą II lygoje. Beje, keletą dienų iki čempionato Ugnę žolės riedulio gerbėjai Lietuvos žolės riedulio federacijos organizuotuose rinkimuose išrinko populiariausia 2013 metų žolės riedulininke. Domimės kokiomis nuotaikomis pasibaigus čempionatui gyvena Ugnė Chmeliauskaitė:

Pasibaigė Europos žolės riedulio čempionatas. Kokios nuotaikos ir prisiminimai liko? Kaip pati vertini Lietuvos rinktinės pasirodymą šiame čempionate? 

Nepasiekėme savo tikslo patekti į aukščiausiąjį žemyno divizioną, kuriame kovotume su elitinėmis komandomis, tačiau ir žemiau nekritome, o tai reiškia, kad po dviejų metų turėsime progą ištaisyti klaidas. Tikiuosi, kad pavyks tuo pasinaudoti. Šiuo metu jaučiasi nuovargis, turėjome gana įtemptą pasiruošimo čempionatui tvarkaraštį. Be to, pirmą kartą žaidėme pagal naujas taisykles, kuomet aikštelėje yra keturi, o ne penki žaidėjai. Manau, čempionatas įkvėpė ne tik žaidėjas, bet ir trenerius ieškoti naujų  taktinių sprendimų, kuriuos pamatysime ir Lietuvos uždarų patalpų čempionate, kurį tęsime po keleto dienų skirtų poilsiui. 

Stebėdami čempionatą tavęs kai kuriose rungtynėse pasigesdavome. Ar nesijauti trenerių nepakankamai įvertinta? Kaip pati vertini savo žaidimą?

Lietuvos moterų rinktinė sudaryta iš Šiaulių Gintra-Strekte Universiteto komandos žaidėjų, kurios jau dešimt metų yra Lietuvos čempionės, kasmet dalyvauja Europos klubų čempionatuose, nuolatos drauge treniruojasi ir yra vyresnės už mane, Olgą Maksimovič ar Kristiną Poškutę, kurios atstovaujame Vilniaus “Žuvėdra” ir “HFTC-Tauras” komandoms. Trenerių sprendimas rinktinės pagrindu laikyti šiaulietes yra visiškai suprantamas ir pagrįstas, todėl vienintelė vieta, kurioje galime juos įtikinti keisti nuomonę ir yra žaidimo aikštelė. Turėjau galimybę savo įgūdžius parodyti visose vykusiose rungtynėse, atlikau keletą rezultatyvių perdavimų, uždirbau mažųjų kampinių, paskutinėse rungtynėse pavyko pelnyti du įvarčius. Tobulėjimui ribų nėra, tad dar daugiau užsispyrimo ir darbo, tuomet galbūt ir Vilniaus klubų komandų žaidėjos turėsime progą tapti pagrindiniais Lietuvos rinktinės ramsčiais. 

Atsigręžkime truputėlį atgal, iki čempionato. Lietuvos žolės riedulio federacijos skelbtuose 2013 m. populiariausio riedulininko rinkimuose buvai išrinkta populiariausia riedulininke. Ką tau reiškia šis laimėjimas? Ką apskritai manai apie tokius rinkimus?

 Na, šie rinkimai yra visiškai subjektyvūs. Pirmiausia, populiarumas kiekvienam asmeniui asocijuojasi su skirtingais dalykais: vieniems -  tai geras žaidimas, kitiems -  aktyvumas už aikštelės ribų, tretiems – pagalba skleidžiant naujienas susijusias su šia sporto šaka, ketvirtiems -  tiesiog žinojimas, kad toks asmuo egzistuoja. Man populiarumas asocijuojasi su buvimu žolės riedulio pasaulyje ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų: pavyzdžiui, dalyvavimas sporto mugėse pristatant šią sporto šaką ar jaunųjų riedulininkų turnyrų organizavimas. Šiuose rinkimuose galėjo balsuoti draugai, pažįstami, aikštelės kolegos, o ne žolės riedulio specialistai, treneriai ar aukščiausius apdovanojimus iškovoję sportininkai. Ačiū jiems, kad palaiko ir suteikia dingstį šypsotis, juk apdovanojimus gauti visuomet malonu.

Kokie buvo tavo pirmieji žingsniai žolės riedulyje? Žinau, kad savo sportinėje karjeroje esi iškovojusi ne vieną svarbią pergalę. Kuri tau pačiai įsimintiniausia, brangiausia ir kodėl?

Kai buvau dar visai maža, tėtis nusivedė mane į pirmąją treniruotę. Visos mergaitės buvo už mane vyresnės, vikresnės ir mokėjo valdyti kamuolį. Turėjau dvi ilgas kasas, tėtį, kuris nuolatos primindavo apie varžybose padarytas klaidas ir iš mamos paveldėtą užsispyrimą. Visą tai sudėjus į vieną vietą, jau trylikos metų pirmą kartą atstovavau Lietuvos jaunučių rinktinę Prahoje, septyniolikos tapau Lietuvos nacionalinės moterų rinktinės žaidėja, o žolės riedulys tapo kasdienine mano gyvenimo dalimi. Įspūdingiausi buvo 2009 metai: laimėtas Europos uždarų patalpų merginų iki 21 metų aukščiausiojo diviziono čempionatas Lietuvoje, pasiekta aštunta vieta Europos lauko merginų iki 21 metų aukščiausiojo diviziono čempionate Belgijoje, užimta šešioliktoji vieta Pasaulio čempionate Amerikoje. Žinoma, žaidimas nacionaliniame čempionate taip pat teikia džiaugsmo, kuriame, tiek atstovaudama Širvintų “Intos” komandai, tiek Vilniaus “Žuvėdros” komandai kaupiu bronzinius medalius. Kita vertus, emociškiausia pergalė buvo Portugalijos nacionaliniame čempionate, kuriame atstovavau sostinės (Lisabonos)  komandai ir iškovojome aukso medalius. Pietiečiai tris kartus labiau džiaugiasi pergalėmis ir tris kartus labiau liūdi dėl pralaimėjimų, o tai labai užkrečiama. 

Persikėlusi gyventi į Vilnių perėjai žaisti į Vilniaus komandą. Ar tik fiziškai, ar ir širdimi? 

Mokydamasi Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje atstovavau Širvintų “Intos” komandą, o mano trenerė buvo Rasa Buzienė. Tarpusavyje puikiai sutardavome, komandos žaidėjos buvo ne tik kolegės, bet ir draugės, tačiau jau tuomet tarptautiniuose klubų turnyruose ne kartą teko prisidėti prie Vilniaus “Žuvėdros”, “HFTC” ar Šiaulių “Gintra-Strekte Universitetas” komandų. Galbūt tai pripratino išėjus į aikštelę žaisti tą žaidimą, kurį mėgstu ir tai daryti iš visos širdies, nesvarbu kokią komandą tuo metu atstovaučiau. Žinoma, esant progai prisidedu prie “Intos” komandos gyvenimo, tik jau už aikštelės ribų. 

Deja, bet Lietuvoje žolės riedulys nėra labai populiari sporto šaka. Ką tau reiškia žolės riedulys? Ko palinkėtum Lietuvos žolės riedulio bendruomenei?

Pripratau prie šios sporto šakos taip, kad ji tapo neatskiriama mano gyvenimo dalimi.  Juokinga, nes kai sportuojame itin dažnai, tai siaubingai nusibosta, bet kai turime ilgesnę pertrauką, labai to pasiilgstu. Žolės riedulio bendruomenei palinkėčiau daugiau aktyvumo ir pozityvumo. Šiemet turime dar du Europos čempionatus Lietuvoje: vasario mėnesį “Gintra-Strekte Universiteto” komanda startuoja Europos klubų uždarų patalpų čempionate, o vasaros pradžioje matysime vaikinų iki 16 metų rinktinę, žaidžiančią Europos lauko čempionate. Tikiuosi šie renginiai bus tinkamai išnaudoti ir tai taps dar viena proga supažindinti Lietuvą su šia sporto šaka.

Ačiū, Ugne, už pokalbį. Linkime sėkmės tiek sporte, tiek gyvenime.

Kalbino Živilė Šalkauskienė

Nuotraukos  A.Pliadžio ir E. Černiausko

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Jūsų komentaras:


aštuoni − = trys

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]