Širvintiškiai ir vėl stojo į Baltijos kelią    Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2019-08-29 posėdžio darbotvarkė    Minint Baltijos kelio dieną lietuvių režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių    Mūsų Baltijos kelias    Kada mūsų širdyse užgis okupacijų žaizdos?   

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar pritartumėte siūlymui dalį kasmetinio biudžeto viešinimui skirti savivaldybės mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

VARDADIENIAI

Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje požeminio vandens atsargos mažėja

Lietuva_turimi_isgaunami_istekliai

2013 m. Lietuvos geologijos tarnyba atliko Lietuvos gruntinio vandens pasipildymo tyrimus. Paaiškėjo, kad Lietuvos plote gruntinio vandens atsargos kasmet pasipildo maždaug 5788 mln. kubinių metrų (arba 5,788 kub. km) atsargomis. Tai reiškia, kad gruntinio vandens vienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka 91067 kubinių metrų papildomų atsargų per metus. Tai sudaro beveik 13 proc. vidutinio metinio kritulių kiekio.

Lietuvos teritorijoje gruntinis vanduo „maitinamas“ nevienodai. Daugiausia papildomos Rytų ir Pietryčių požeminio vandens atsargos – jos neretai viršija 200 tūkst. kub. m vienam kvadratiniam kilometrui per metus. Kuršių Nerijoje šis skaičius siekia 300 tūkst. kub. m.

Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje požeminio vandens atsargos mažėja – vyrauja garavimas bei paviršinis vandens nuotėkis. Čia kasmet netenkama vidutiniškai 50 tūkst. kub. m vienam kvadratiniam kilometrui, Nemuno deltoje – net 100 tūkst. kub. m.

„Laimei, vanduo yra judri terpė, tad vandens išteklių užtenka visiems. Nemuno deltoje vandens garavimą su kaupu kompensuoja pavasario, o kartais ir žiemos potvyniai“, – sako Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.

Parengta pagal Pauliaus Paulaičio (LR Aplinkos ministerija) ir BNS Spaudos centro pranešimus.

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Jūsų komentaras:


+ keturi = dvylika

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]