Siūlomas nemokamas maitinimas priešmokyklinukams ir pirmokams    Skelbiame konkursą „Mano laimikis“    Kas yra Visa Waiver Programa ir Visa Waiver šalys?    Derliaus šventėje gausybė nominacijų, apdovanojimų ir prizų protmūšio laimėtojams    Tiesioginis valdymas Širvintų rajono savivaldybėje kol kas neįvedamas   

Reklaminis skydelis

LR Seimo nario priimamasis

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar Jūsų darbdavys suteikia laisvą pusdienį palydėti vaikus į mokyklą pirmą mokslo metų dieną?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

VARDADIENIAI

Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Žygeivio dienoraštis. Apie naktinį žygį “Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais”

1118

Jau kurį laiką kartu su Vilma brandiname pėsčiųjų žygiams skirto straipsnių ciklo idėją. Kadangi į šią veiklą įsitraukiau pati (turiu pasakyti, kad man pačiai tai buvo pakankamai netikėta), gimė mintis rašyti ne sausus informacinius straipsnius, o kažką panašaus į žygių prisiminimų dienoraštį. Prasidėjus Naujiems, 2014 metams, ką tik atidarius šių metų žygių sezoną, startuoja ir ši rubrika.

Praėjusį penktadienį dalyvavau jau tapusiu tradiciniu nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Pradžiai šiek tiek istorijos, kad būtų aišku kodėl vyksta šis žygis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3-ąja rinktine š.m. sausio 10-11 dienomis organizavo  jau tryliktąjį pėsčiųjų naktinį žygį „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Žygis skirtas 1923 m. sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 91 metinėms paminėti.

Tai pirmasis žygis šiais metais, tad jau kelias savaites prieš jį viduje kirba jauduliukas. Dieną prieš susideriname paskutines nuvykimo iki Kretingos detales, vakarą prieš žygį eilinį kartą pasižadu atsigulti miegoti anksčiau, juk priekyje laukia naktis be miego. Pagaliau išaušta ilgai laukta diena.

Kuprinė sukrauta – bepigu, kai turi būtinų daiktų sąrašiuką, į kurį jau net nėra reikalo žiūrėti. Oras prognozuojamas nekoks – lietus, šlapdriba, stiprus vėjas. Atsižvelgdama į prognozes, iš anksto apsirūpinau net dviem neperšlampamomis skraistėmis nuo lietaus. Įšoku į žygiui paruoštus drabužius, kojų pirštus įpakuoju į apsaugas, čiumpu žibintą – be jo naktį ne iš vietos, kuprinę, ir skrieju ten, kur mintys nukeliavusios jau seniai.

Šiame žygyje dalyvaujame kaip komanda, tad atvykę į Kretingos Pranciškonų gimnaziją, susipažįstame, užpildome kontrolės postų korteles, sudalyvaujame kultūrinėje programoje ir nekantriai laukiame starto. Oras visą tą laukimo laiką bando mus išgąsdinti, dangus atrodo visiškai prakiuręs, apsiniaukęs ir tik retkarčiais trumpam nustoja lyti.

Pagaliau išsirikuojame gimnazijos kieme. Žmonių labai daug, vien iš anksto užsiregistravusių dalyvių buvo apie 1400. Labai smagu šioje žmonių maišalynėje pamatyti pažįstamus veidus, su kažkuo pasisveikinti, su kažkuo apsikabinti, kažkam tik iš tolo nusišypsoti.

Pagaliau ilgai laukta 22-a valanda, startas. Iškeliaujame, priekyje 25 km. Žygeivių kolona atrodo įspūdingai, eismas Kretingoje visiškai sustabdytas. Lietus aprimęs, džiaugiuosi ir tyliai viliuosi kad galbūt jis aprims ilgesniam nei 5 minučių laikotarpiui, o viduje dar labai tikiuosi kad vis tik suveiks dėsnis, pagal kurį į kuprinę įsidėjus net 2 skraistes nuo lietaus, jis apskritai neprasidės.

Einame gana sparčiai, tad pirmas kontrolės punktas pasiekiamas gan greitai. Atsižymime ir keliaujame toliau. Mūsų komanda „Briedis“ išsiskirstė, vieni atsiliko, kiti kažkur šalia, tad toliau keliaujame trise. Klampojame visiškai pažliugusiu keliuku, slidu kaip ant ledo. Tada šioks toks netikėtumas – 3 km geležinkelio bėgiais ir akmenimis, nemenkas išbandymas batams ir kojoms. Atsisuku atgal – jūs net neįsivaizduojate, koks gražus vaizdas atsiveria: daugybė judančių šviesios žiburėlių. Tam, kad dar ir dar kartą pamatyčiau šį vaizdą, iki pat žygio pabaigos vis žvilgčioju atgal.

Geležinkelis galų gale baigiasi, toliau žengiame žvyrkeliu. Oras kartas nuo karto bando pagąsdinti, tai numeta ant mūsų kelis lietaus lašus, tai papila sniego, tai užleidžia stiprų, kiaurai košiantį vėją. Per vėją nebesusitvarkau su plaukais, jie vis plaikstosi prieš akis ir visiškai nebematau kur einu, tad antrą kontrolės punktą pasiekiu kiek sutrikusios koordinacijos. Kontrolės punkte gauname labai skanios kareiviškos košės, karštos arbatos, kurie tokią žvarbią vėjuotą naktį labai sušildo ir pakelia ūpą.

Užkandame ir keliaujame toliau. Judesių koordinacija atstatyta, vėjas pasisuko kiek kita kryptimi ir jau nebėra toks stiprus ir stingdantis. Judame Klaipėdos link. Mūsų greitis neblogas, kilometrą įveikiame per 9.13 – 10.33 min. Atsisukus atgal, jau nebesimato tokios žiburėlių jūros kaip pradžioje, nes žygeiviai išsibarstė, kažkas atsiliko, kažkas nužygiavo į priekį. Beje, manęs dažnai klausia: kaip mes žygiuojame, ar visi kartu, ar visada ta pati kompanija, ar galima eiti vienam. Būna labai įvairiai: kartais pradedi distanciją su vienais, baigi su kitais. Kartais eini vienas. Kartais pradedi ir užbaigi su tais pačiais žmonėmis. Viskas priklauso nuo individualaus tempo, nusiteikimo, manyčiau, netgi minčių. Kartais smagu eiti su kompanija, kartais norisi vienumos.

Likus 9 km iki pabaigos mano šaunusis žibintas, apšviečiantis kelią ne tik man, bet ir aplinkiniams, paveda mane ir nustoja šviesti. Supykstu, nes tamsoje be žibinto man eiti yra labai sunku. Likusį kelią pasišviečiu mobilaus telefono žibintu – jis manęs nepaveda, šviečia labai šauniai, tad trumpam sunerimusi toliau keliauju tokios pačios giedros nuotaikos kaip ir prieš tai.

Artėjant finišo link, žengiame jau kiek pažįstamu keliu – rugsėjo mėnesį vykusiame žygyje „Dragūnų keliais“ teko eiti tais pačiais takais. Kuprinė jau nuspaudė nugarą, kojos kiek sunkesnės, skauda vienos kojos pirštą, jis nukentėjęs ankstesnių žygių metu. Nuotaika pakili, bet kaip ir kiekviename žygyje, kai priekyje lieka tik keli kilometrai, jau norisi greičiau pasiekti finišą. Tempo nelėtiname, mūsų trijų žygeivių komanda jau ne pirmą žygį einame kartu, tad žinome, ką galime ir jei kuris trumpam pradingsta iš akiračio, nebesidairome, žinodami kad tuojau pat vėl žengsime koją kojon.

Prieš pat finišą sulaukiame skambučio, kad keli mūsų komandos nariai jau finišavo. Mums taip pat liko tik kilometras.

Ir štai, 02.50 val. finišuojame. Laimingi, kiek nuvargę, nesušlapę (vis tik padėjo tos dvi skraistės kuprinėje), nugalėję nuovargį ir pasiekę tikslą. Bataliono aikštėje sujudimas, visi sveikina vieni kitus, fotografuojasi atminimui. Einame atsiimti diplomų ir medalių. Sužinome ir didžiuojamės, kad iš 140 komandų mūsų komanda finišavo penkta. Paprastai komandos ir žygeiviai nesivaržo tarpusavyje, bet šį kartą matyt kažkas fiksavo tokią statistiką. 26.55 kilometrus įveikėme per 5 valandas 52 sekundes.

Štai toks trumpai buvo pirmasis šių metų žygis. Visi, su kuo teko kalbėtis, labai laukia sekančio, vasario mėnesį Pilviškiuose, Vilkaviškio raj. vyksiančio naujo žygio ,,Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais”. Ten ir pasimatysime.

Ir pabaigai.

Jau buvau parašiusi tekstą, bet nutariau dar pridėti kelis sakinius. Dažnai manęs klausia, kodėl aš dalyvauju žygiuose. O aš kaskart nežinau ką atsakyti. Nes žmogui, niekada nedalyvavusiam žygyje, nepabandžiusiam eiti didesnį atstumą, niekada nepavyks paaiškinti ir perteikti to, ką jauti. Aš pati tik tuomet, kai dalyvavau pirmame žygyje, supratau kas tai yra. Kodėl noriu tai kartoti dar ir dar. Kodėl net nemenkai nukentėjusios kojos ir kojų pirštai, gydytojų gąsdinimai nestabdo manęs nuo to. Ir dabar nežinau ką atsakyti, nebent tik tai, kad nepabandęs žmogus to nesupras. Be to, manau, kad kiekvieną žmogų į žygį šaukia vis kita priežastis. Lygiai taip pat kaip ir aš pati kas kartą einu vis su kitomis mintimis. Šį kartą eidama daug mąsčiau apie gyvenimą, žmonių santykius, laimę. Man laimė – tai vidinė ramybė, kai tiesiog gera, paprasta ir ramu, kai nekankina įkyrios mintys, abejonės, kai galvoje nesisuka ir nedūžta viltys, tikėjimasis, laukimas, nerimas. Tomis valandomis, kai einu, ir jaučiu tą laimę, tvarkausi su savo mintimis, dėlioju jas į tinkamas lentynas. Tomis valandomis tenka ir su savo vidiniais demonais pasigrumti, ir tvirtai suimti save į nagą, ir patirti visą emocijų kaleidoskopą. Tomis valandomis aš tvirtai žinau, kad nežiūrint į žygio sunkumus, kartais skausmą, kartais visišką jėgų praradimą, aš pasieksiu savo tikslą ir nėra pasaulyje galios, kuri pajėgtų mane sustabdyti. Viena mano draugė kartą pasakė: „Galiu tik įsivaizduoti, kiek daug tu palieki tame kelyje ir kiek jame atrandi“. Štai tas atsakymas, kodėl aš einu į žygius. Šiai dienai jis yra toks.

Iki sekančių susitikimų.

Detalesnę informaciją apie žygius, žygių kalendorių rasite puslapyje: www.pza.lt (pradės veikti po kelių dienų) ir Facebook puslapyje:  www.facebook.com/pzasociacija.

Prisijunkite, bus labai smagu.

Nuoširdžiai Jūsų, Anželika Sadovskienė.


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

11 Komentarai (-ų)

  1. Milda sako:

    Mano komentare nebuvo nė lašo pagiežos. Straipsnis neišpeiktas. Nereikia iš musės daryti dramblio. Į vieną mano komentarą 4 atgal. Juokinga.
    O šiaip labai džiaugiuosi tais, kurie dalyvauja tokiuose žygiuose ir palaikau tokius straipsnius.

  2. sernas sako:

    Apgailetini komentatoriai.
    Suseskite, mokslininkai, ir parasykite patys! Pazadu kiekvieno straipsni asmeniskai apmysiu.
    Laikykis, Andželika. Gerai ir idomiai parasei.

  3. jo sako:

    zygiai vienas paskui kita tik sekioja, tik sekioja, tik sekioja

  4. šiaip jau sako:

    Šiaip jau žygiai vyksta vienas po kito. Taip kad šiuo atveju kaip ir tinka

  5. to Milda sako:

    Pagal specialiąsias KN taisykles galima čia visaip.

  6. Milda sako:

    „labai laukia sekančio, vasario mėnesį“
    „Iki sekančių susitikimų.“

    Žodis sekantis vartojamas, kai turima omenyje, kad kažkas seka iš paskos. Reikėtų vartoti žodį kitas. :)

  7. Autorei sako:

    Labai patiko straipsnis, nuoširdus, paprastas. Daug žmogiškų emocijų. Tikras perlas šiuolaikinėje žiniasklaidoje. Linkiu autorei dar daug žygių ir straipsnių.

  8. :) sako:

    O jūs tikrai finišavote 02.50? Ne 03.50? Bent mes atėjome apie 4 val. Ir vienas laikraštis rašo, kad pirmieji žygeiviai finišą pasiekė prieš 4 ryto.
    Kad plaukai nesiplaikstytų, patartina dėvėti kepurę :) Kad vėjas nekoštų – gerą striukę (tuomet ir apsiaustų nuo lietaus neprireiktų) ;)

  9. Vydas VV sako:

    Labai daug zmoniu :-) . Mes nerungtiniaujam. Veliau suprasit kur esmė.

  10. Klaipeda sako:

    Ir zygis sitas toli grazu ne 3 :) gal koks 13 tradicinis naktinis klaipedoje ;)

  11. zygeivis sako:

    Linkiu nueiti dar daug zygiu. Beje, pesciuju zygiuose dalyviai ir komandos tarpusavyje nesivarzo! Na bet dar pora zygiu, truputi dar patirties ir autore ta supras pati :-) sekmes kituose zygiuose!

Jūsų komentaras:


− vienas = aštuoni

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]