Siūlomas nemokamas maitinimas priešmokyklinukams ir pirmokams    Skelbiame konkursą „Mano laimikis“    Kas yra Visa Waiver Programa ir Visa Waiver šalys?    Derliaus šventėje gausybė nominacijų, apdovanojimų ir prizų protmūšio laimėtojams    Tiesioginis valdymas Širvintų rajono savivaldybėje kol kas neįvedamas   

Reklaminis skydelis

LR Seimo nario priimamasis

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar Jūsų darbdavys suteikia laisvą pusdienį palydėti vaikus į mokyklą pirmą mokslo metų dieną?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

VARDADIENIAI

Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Žygeivio dienoraštis. Apie pėsčiųjų žygį „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Štai ir atėjo ilgai laukta diena, išaušo gražus kiek apniukęs rytas, nuo pat ankstyvo ryto mintys keliauja į Pilviškius, kur užvakar, vasario 22 dieną, vyko pirmasis pėsčiųjų žygis „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“.

Penktą ryto pažadina žadintuvas, miegas lipdo akis, nes dienos iki žygio sukosi pašėlusiu greičiu, miegui laiko beveik nelikdavo, mintyse burbu, bet lipu iš lovos. Pirmą kartą vakarą prieš žygį nepasižadėjau atsigulti anksčiau, jau mačiau, kad tai neįmanoma. Pirmą kartą daiktus į kuprinę susimetu per kelias minutes, nes pasiruošti žygiui neturėjau kada. Bet žygyje nieko nepritrūkau, tad tokį skubotą pasiruošimą užskaitau kaip tinkamą – matyt, patobulėjau tiek, kad ir per kelias minutes galiu susidėti reikalingus daiktus, nes anksčiau su sąrašu rankose aplink kuprinę vaikščioti pradėdavau iš vakaro ir baigdavau ryte.

Atsisveikinu su vaikais – jie visada išlydi mane, per skubėjimą vietoje žygio batų bandau autis aukštakulnius, laiku supratusi, kad kažkas ne taip, išsitraukiu iš spintos reikalingus batus, susigėstu kad taip ir neradau laiko išplauti batus po paskutinio žygio Klaipėdoje. Bet laikas spaudžia, tad baigiu graužtis, apsirengiu ir lekiu susitikti su mūsų ekipažo ir komandos nariais.

Keliaujant į žygio vietą pavyksta numigti valandėlę, bet akys vis dar nori užsimerkti. Sergu, nekaip jaučiuosi, kosėju ir sloguoju, kyla temperatūra, tad savijauta nekokia. Guodžiu save, kad eigoje pasijusiu geriau, nustoju čiaudėti ir lipu iš mašinos – atvykome į vietą.

Nustebina tokia žmonių gausa – gimnazija pilna žmonių, visi skuba registruotis ir nekantriai laukia starto. Spėjame, kad trasa bus ne iš lengvųjų – iš vakaro organizatoriai paviešino kelias trasos nuotraukas, o ir atvažiuodami matėme vien pažliugusius ir patvinusius laukus.

Startas. Kaip visada žygio pradžioje, eismas miestelyje paralyžiuojamas. Jau pačioje žygio pradžioje laukia netikėtumas – išėjus už miestelio ribų, policijos ekipažas nukreipia žygeivius neteisingu keliu, per siaurą tiltą, todėl padarome lankstą ir grįžtame atgal. Vėliau girdėjau atsiliepimų, kad kažkam šis nedidelis nuklydimas numušė ūpą, bet aš to nepajaučiu. Nuklydome netoli, tik tiek kad sugaišome kiek daugiau laiko. Vienas renginio organizatorių, Pėsčiųjų Žygių Asociacijos prezidentas Vidmantas Genys, nukreipia mus teisingu keliu ir palydi padrąsinančiais žodžiais: „Eikite, pulkite į purvynus, ten teisingas kelias“. Kas belieka, einame.

Žengusi kelis žingsnius per purvynus, balas ir arimus, galvoju: „Kaip gerai, kad vis tik neploviau batų“. Perėjus per didžiausius purvus, nebesimato net batų spalvos, belieka pasidžiaugti bent tuo, kad visi aplinkui tokie patys aplipę purvais. Vėliau kelias kiek pagerėja, ir baisių purvynų pasitaiko tik pačioje žygio pabaigoje. Prieiname pirmą kontrolės punktą, kuriame gauname arbatos, šiek tiek atsipučiame ir keliaujame toliau.

Einame pakankamai greitai, jėgų daug, man šiek tiek trukdo eiti varvanti nosis ir skaudanti gerklė, tad laikas nuo laiko pritrūkstu oro. Bet negi pasiduosi, išsikosėju, išsičiaudau ir vėl pirmyn. Antrame kontrolės punkte pasistipriname koše su arbata, persimetame keliais žodžiais su kitais žygeiviais ir vėl keliaujame toliau.

Beveik kiekvienas kontrolės punktas susijęs su praeities istorijos įvykiais.

1 kontrolės punktas – Piliūnų piliakalnis, datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia. Piliakalnis žinomas ir Pilių vardu. Tai vieniša aukšta kalva Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe.

2 kontrolės punktas – Ramoniškiai.

3 kontrolės punktas – Nadrausvės-Juodupių kaimai. 1947 m. sausio 15-16 d. Vilkaviškio aps., Pilviškių vlsč., Nadrausvės k., pas Bronių Lietuvininką-Bitininką Gedimino bunkeryje įvyko  Lietuvos apygardų vadų pasitarimas, kurį sušaukė A. Baltūsis-Žvejys.

4 kontrolės punktas – Paežeriai, Vinco Kudirkos tėviškė, klėtelė-muziejus.

5 kontrolės punktas – Opšrūtai, Antanavo dvare 1863 m. sausio mėnesį įvyko Augustavo vaivadijos sukilimo organizatorių suvažiavimas.

6 kontrolės punktas – Gulbiniškiai. Paminklas, aut. Jurgis Nevulis ir Algimantas Lelešius. Atidengtas 1997 m. lapkričio 3 d. Šioje vietoje buvusią Motiejaus Baltrušaičio sodybą 1948 m. vasario 2 d. apsupus Vilkaviškio MGB kariuomenės operatyvinei karinei grupei, nusišovusių Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo, jo adjutanto Prano Žaldario-Šapalo ir apygardos štabo apsaugos partizano Juozo Balsio-Dobilo atminimui.

1926789_465335940256158_1492559161_nLink vakaro mano jėgos pamažu senka, vis tik dėl ligos ir nuolatinio neišsimiegojimo nesu pačios geriausios formos. Paskutines jėgas (ir ne tik man) atėmė pažliugę arimai, kuriuos teko įveikti iki finišo likus kokiems 5-7 kilometrams. Ir jei žygio pradžioje nuo vienos sausesnės vietos iki kitos strykčiojau kaip kiškutis, vėliau jau tik kaip meška, o jau pačioje pabaigoje kojos nebesikilnojo, ir visiškai vienodai atrodė pataikysiu į kokią sausesnę vietą ar eisiu tiesiai per purvą. Paskutiniame kontrolės punkte išgirdusi pasiūlymą nusifotografuoti šalia paminklo, kuris buvo už kokių 25 metrų, numojau ranka,  pasakiau kad jis per toli ir prisėdau tiesiai ant kontrolės punkto stalo.

Einant labai smagu matyti jaunųjų žygeivių būrelius, žygiuojančius su savo vadovais. Tėvą ir sūnų, jau ne pirmą kartą dalyvaujančius kartu. Šeimą, žygiuojančią kartu. Nebejaunus, bet pilnus jėgų ir optimizmo žygeivius, kurie įveikia bet kokio sudėtingumo trasą kartu su kitais. Dažnai eidama pagaunu save mąstant apie pagarbą visiems tiems žygiuojantiems kartu žmonėms. Nežinau, ar daug pažįstu žmonių, kurie įveiktų išbandymus, kuriuos tenka patirti žygiuose. Kurie sugebėtų visą dieną, o ilgesnių distancijų metu ir visą parą eiti į priekį, net tuomet kai kojos jau nebeklauso, o kūnas atrodo pasidalinęs į kelias dalis, visos kurių funkcionuoja atskirai viena nuo kitos. Kurie sugebėtų nepalūžti ir nežiūrint į skausmą ir nuovargį, rasti savyje jėgų eiti iki galo ir pasiekti finišą. Kartais man atrodo, kad vienas iš labiausiai mane sužavėjusių dalykų ir viena priežasčių, dėl kurių aš prisijungiau prie žygeivių, ir yra ta pagarba. Nes didžioji dauguma žmonių tiesiog nė nepradėtų eiti. O pradėję, numestų visą šį reikalą jau po pirmųjų kilometrų ar po pirmųjų sunkumų. Todėl kiekvieną kartą, matydama ir patirdama tą patį, ką ir dauguma žygio dalyvių, jaučiu didžiulę pagarbą šiems žmonėms. Juk net tuomet, kai iki finišo lieka tik 5 arba tik 10 kilometrų, tai reiškia dar valandą ar dvi ėjimo. Nuoširdžiai žaviuosi žmonėmis, kurie žino ko nori, siekia ir pasiekia užsibrėžto tikslo. Tai viena didžiausių vertybių mūsų chaotiškame pasaulyje. Bent man. Matyt, todėl kas kartą iš žygio grįžtu nuvargusi, bet laiminga – nes ir pati įveikiau tai, ką norėjau, ir pabuvau tarpe tų žmonių, kurie nori ir siekia lygiai to paties.

Ir štai pagaliau finišas. 37 kilometrai įveikti per 7 valandas 42 minutes. Einame atsiimti diplomo, tada mūsų komanda nusifotografuoja atminimui, dar kiek pabūname bendrame šurmulyje, kuris yra visiškai kitoks nei kad ryte prieš startą. Apima ir nuovargis, ir pasitenkinimo jausmas. Turiu lėkti namo, pas vaikus, tad susėdame į autobusiuką ir skubame namo. Ekipažo nariai vieningai nutaria, kad žygis pasitaikė nelengvas, atvažiavę iki Vilniaus iš automobilio lipame sulinkusiomis kojomis. Bet už tai kokie patenkinti. Atsisveikiname, o kitą kartą susitiksime tikrai greitai, jau po dviejų savaičių vyksiančiame kovo 11-osios pėsčiųjų žygyje, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui ir kovoms už laisvę atminti. 

Daugiau informacijos apie žygius, žygių kalendorių rasite puslapyje: www.pza.lt  ir Facebook puslapyje:  www.facebook.com/pzasociacija.

Žygio trasos ir eigos žemėlapis.

Parengė Anželika Sadovskienė.


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

1 Komentaras

  1. Skaitytojas sako:

    Nuosirdus aciu uz toki nuostabu ir nuosirdu straipsni, tike daug geru emociju uzpludo, lyg pats dalyvauciau. Retai pasitaiko tokie straipsniai, kurie privercia pasijusti kitaip, nei pries perskaitant. Aciu ir lauksiu tesinio :)

Jūsų komentaras:


+ devyni = dvylika

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]