Širvintiškiai ir vėl stojo į Baltijos kelią    Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2019-08-29 posėdžio darbotvarkė    Minint Baltijos kelio dieną lietuvių režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių    Mūsų Baltijos kelias    Kada mūsų širdyse užgis okupacijų žaizdos?   

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar pritartumėte siūlymui dalį kasmetinio biudžeto viešinimui skirti savivaldybės mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

VARDADIENIAI

Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Gyvenime sutikau daug gerų žmonių…

DSC_1811-1Lietuvoje įvairiose įstaigose dirba per 3000 socialinių darbuotojų. Šiais metais LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo paskelbusi akciją “Gerumo žvaigždė”, kurios tikslas – paskatinti socialinius darbuotojus. Pati ministrė A. Pabedinskienė apdovanojimo ceremonijos metu teigė, kad kiekvienas socialinis darbuotojas Lietuvoje yra vertas “Gerumo žvaigždės”.

Šiam garbingam apdovanojimui Širvintų rajonas teikė ilgametės socialinės darbuotojos Irenos Oršauskienės kandidatūrą. O Širvintų rajono Socialinių paslaugų centras šiai darbuotojai įteikė “Gerumo saulę”.

Gamtos apsuptyje

Pačiame Alionių kaimo pakraštyje, pasislėpęs tarp medžių, stovi sovietmetį menantis alytukas. Vos įsukus į kiemą pasitinka itin kruopščiai sutvarkyti gėlynai. Niekur jokios žolytės, jokio nereikalingo šapelio, tad nejučia pagalvoju, jog žmogus, prižiūrintis šią aplinką turėtų būti itin darbštus ir visą save atiduoti tik darbui. Tarp gėlių pamatau ir ją – linksmą besišypsančią moterį. Jos rūpestis ir nuoširdumas liudija – svečias šiuose namuose yra ypatingai pagerbiamas, skiriant jam visą dėmesį.

Irena Oršauskienė, pamačiusi kaip mėgaujuosi jos sukurtu grožiu, teištaria: “Aš gamtos vaikas. Tik gamtoje atsigaunu ir gyvenu. O gegužė, kai sodai pasipuošia žiedais, man suteikia tiek jėgų, kad jų pakanka visiems metams.” Visą šį grožį trapi moteris susikūrė pati. “Kai gavau šį alytnamį, jis stovėjo plyname lauke, pati kibirais žemių prisinešiau, pati sodinau,” – prisimena ji. Kiekviename Irenos namų kambaryje pamerkta po lauko ir sodo gėlių puokštę.

Vos tik su Irena susėdame pokalbiui, ant jos kelių jaukiai įsitaiso siamo katytė, kuri, išduota žmogaus, rado prieglobstį šiuose namuose.

Socialinio darbuotojo kelias

Nors dokumentuose tai neįrašyta ir pati Irena to neįvardijo, bet galiu drąsiai teigti, kad jos socialinio darbuotojo kelias prasidėjo dar vaikystėje. Juk Irena augo šešių vaikų šeimoje ir buvo vyriausia. Žinant tuometinį laikmetį galima numanyti, kad jai teko pagelbėti mamai auginant mažesnius broliukus ir sesutes. Netrukus tai patvirtino ir pati Irena – nelengva buvo vyresnėlės dukters duona šeimoje.

Iš šešių šeimos vaikų Irena vienintelė įgijo aukštąjį išsilavinimą. Studijų metais ji labai atsakingai mokėsi ir gaudavo padidintą stipendiją, nes niekada nenorėjo būti našta kitiems.

1981 metais jauna, ką tik mokslus Žemės ūkio akademijoje baigusi mergina, pradėjo dirbti kadrų inspektore. Ji skaičiuodavo pašalpas daugiavaikėms šeimoms (pasirodo, ir sovietmečių pašalpų būta), ruošė dokumentus išeinantiems į pensiją, organizuodavo keliones. Kaip profsąjungos pirmininkė, ji lankydavo ir vienišus žmones. Nors tuomet tas darbas nebuvo įvardinamas kaip socialinio darbuotojo, bet funkcijos buvo tos pačios.

Irena prisimena, 91-aisiais ėmė sklisti kalbos, kad byrės ūkiai. Kaip tik tuo metu Aldona Bubelevičiūtė pakvietė ją dirbti globos ir rūpybos skyriuje. Tiesa, tuo metu Irena gavo dirbti nepilnu etatu. Šiandien Irena savo direktorę vadina angelu sargu, pasirūpinusiu, kad ji turėtų mėgiamą darbą.

Irena apie save

“Gyvenime visko stengiuosi siekti savo nuoširdžiu darbu ir apstangomis. Kaip liaudyje sakoma – “per kančias į žvaigždes”. Galbūt tokios gyvenimo filosafijos susiformavimą labiausiai įtakojo vyriausio vaiko statusas šeimoje bei nuolat triūsiančių tėvų pavyzdys. Vaikystėje įskiepyta meilė darbui išliko iki šių dienų. Dar vienu ne mažiau svarbiu dalyku laikau mokslą. Nuo vaikystės stengiausi gerai mokytis ir visada laikiau tai savo pareiga.” – “Krašto naujienoms” atvirauja Irena ir rodo savo pirmuosius sąsiuvinius, kuriuose dailiai sugulę jos mažų rankelių rašytos raidelės ir skaičiukai.

Sveikas gyvenimas

Irena juokiasi, kartais tenka susitikti savo klientą (taip ji vadina socialinės rizikos šeimas), ją aplenkiančią automobiliu. Bet Irena pomėgio vaikščioti neketina keisti į jokią transporto priemonę, nors darbo reikalais jai tenka nueiti ne vieną kilometrą. Nuo jaunų dienų likęs pomėgis bristi pievomis, mėgautis žiedų, žolynų kvapais ir vaizdais, išliko iki šiol. O brisdama dar ir žolynų prisiskina savo gražiosioms puokštėms, kurias gamina ilgais žiemos vakarais. “Kol perbrendu pievą – žiūrėk, rūpesčiai ar prastesnės nuotaikos ir išgaruoja, mintys susidėlioja ir vėl gyventi šviesiau” – atvirauja Irena. Šis Irenos pomėgis susijęs ir su sveiko gyvenimo būdo propagavimu.

Pomėgiai

Irena turi labai daug pomėgių, kuriais dažnai užkrečia ir savo globojamas šeimas. Ji neria, mezga, kuria džiovintų augalų puokštes. Irena domisi sodybos apželdinimu. Ji puoselėja senas lietuvių liaudies sodybų apželdnimo tradicijas. Pačios Irenos sodyboje nerasi šiuolaikinių augalų – visi jie augę dar mūsų senelių laikais. Irena džiaugiasi: “pamato klientai mano gėlynus ir patys užsinori, tada duodu jiems augaliukų ir jie sodina.” Irena neslepia, jos jaunystės laikais Žemės ūkio akademijoje įgytos žinios ir pomėgis grožiui labai padeda tiesioginiame darbe ugdant šeimų socialinius įgūdžius.

Sutikti žmonės

Irena džiaugiasi – jai gyvenime labai pasisekė – sutiko labai daug gerų žmonių, kuriems kasdien dėkoja bent jau mintimis.

Irena iki šiol bendrauja su savo bendramokslėmis iš Žemės ūkio akademijos. Kasmet visos kurso mergaitės susitinka vis kitos namuose, aplanko to rajono žymias vietas. “Jos man kaip seserys,” – atvirauja Irena.

Irenos manymu, mokytojas yra tas žmogus, kuris gali pakelti vaiką. Todėl su didžiausia šiluma kalba apie savo kelyje sutiktas mokytojas – asmenybes: D. Miliukienę, J. Martinaitienę, dukros mokytoją A. Gaigalienę ir savo pirmąją mokytoją. Iki šiol Irena bendrauja su pirmaja savo mokytoja Elena Vilčiauskiene, gyvenančia Marijampolėje. “Ji tikras kaimo šviesulys, turėjusi didžiulę įtaką visam mano gyvenimui,” – tvirtina Irena.

Moteris džiaugiasi gerais kaimynais ir gražiais santykiais su jais.

Irena ypatingai didžiuojasi savo darbo kolektyvu ir sako: “Gyvenime visko būna, bet sunkumai praeina ir užsimiršta. Esu laiminga šiame darbe, nes galiu padėti savo krašto žmonėms. Tačiau viena aš nieko negalėčiau. Tik bendrai dirbant galima pasiekti rezultatų.” Todėl ji nori padėkoti A.Bubelevičiūtei už dėmesingumą žmogui, E.Karickienei, leidžiančiai kūrybiškai dirbti, D.Oršauskaitei, R.Vidmantienei ir E.Petkūnienei už begalinę išmintį, mokyklų soc. darbuotojoms, padedančioms globoti jos šeimų vaikus. Irena negaili gražių žodžių apie Alionių seniūnijos seniūną S.Bankauską, ypatingai atsiliepia apie kolegę J.Matulianecienę ir visus seniūnijos darbuotojus, kurie nelieka abejingi iškilus problemai. Ji dėkoja bažnyčios komitetui, aplinkiniams ūkininkams, kurie padeda jos globojamoms šeimoms, soc.partneriui – cecho “Askovita” vadovui Broniui Žukauskui, kuris žmogiškai žiūri į kiekvieną, stengiasi padėti, įdarbina. Irena ypatingai daug gražių žodžių turi apie rajono administracijos direktorę E.Davidavičienę, kuri, pati dirbusi socialine darbuotoja, ypatingai palaiko šios srities specialistus. Socialinėms problemos atidus ir rajono meras V.Jasiukevičus.

Ypatingai svarbus žmogus Irenos gyvenime – jos vienintelė dukra Inga. Apie ją Irena kalba su didžiule meile ir pasididžiavimu.

* * * * *

Viso bendravimo metu ne apie vieną žmogų Irena nepasakė nė vieno blogesnio žodžio – jai visi geri ir jos pačios gėris bei nuoširdumas liejasi per kraštus. Apie Ireną dar daug galėčiau parašyti – tiek visko pasikalbėjome apie gyvenimą, vertybes, žmones, papročius – lyg senos draugės, nors iki šiol nebuvome bendravusios. Jos gerumas ir nuoširdumas tiesiog pakerėjo, lyg kokios gerosios laumės, įžengusios tiesiai iš pasakos. Dabar ir aš žinau, už ką ši trapi besišypsanti moteris buvo siūloma tokiam garbingam apdovanojimui. Daugeliui gyvenimo džiaugsmą ir tikėjimą praradusių žmonių ji šviečia kaip tikra Gerumo saulė.

Neringa Tuškevičienė

Nuotraukos autorės ir iš Irenos Oršauskienės asmeninio albumo


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

6 Komentarai (-ų)

  1. Nijolė sako:

    Aišku, kad pavydžiu, norėčiau ir aš būti tokia trapi ;)

  2. Tai sako:

    Kas nepaveza gal pacientai o ne klientai

  3. Elena sako:

    SVEIKINU IRENĄ SU APDOVANOJIMU, o komentatorei nijolei – nepavydėk

  4. Laima sako:

    Visokeriopos Tau sekmės,Irena!

  5. Grazina sako:

    Nuosirdi, darbsti moeteris. Saunuole, sveikinu!

  6. Nijolė sako:

    Nemėgsta jos “klientai” , todėl jos ir nepaveža…

Jūsų komentaras:


devyni − = keturi

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]