Padėti kiekvienam, kuriam to reikia

Šiemet vasarą sukaks dešimt metų, kai Elvyra Karickienė dirba socialinį darbą.

Ji niekada nesigaili pasirinkusi tokią profesiją. Iš pradžių puse etato Musninkų seniūnijoje teko dirbti su socialinės rizikos šeimomis. Vėliau, įvedus pilną etatą, jos globoje buvo 26 tokios šeimos iš Musninkų, Vileikiškių, Viršuliškių, Pigašių, kitų Musninkų seniūnijos gyvenviečių.  Tuo metu tai buvo visiškai naujas darbas. Pačiai teko kurti reikiamų dokumentų blankus, semtis psichologinių žinių. Elvyrai tai nebuvo sunku, nes jos gyvenimo kredo – visada padėti ir užjausti kitą žmogų. Neretai kartu su vyru Albertu veždavo senukams malkų, kūrendavo krosnis. Grįždavo namo, kai vaikai jau būdavo sumigę.

Elvyra džiaugiasi, kad, šiandieną socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, dirbti lengviau. Ji ypač dėkinga  Širvintų policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkui Mindaugui Mickoniui, policijos darbuotojams, kurie kartu vyksta aplankyti šeimas, padeda dirbti prevencinį darbą, spręsti įvairias problemas.Jos atsidavimas savo darbui, organizaciniai sugebėjimai neliko nepastebėti. 2007 m. jai buvo pasiūlytos vyr. socialinės darbuotojos pareigos  Savivaldybės socialinių paslaugų centre.

Vilniaus kolegijoje įgijusi socialinio  pedagogo, vėliau Vilniaus pedagoginiame universitete – socialinio darbuotojo kvalifikacijas, Elvyra nesustojo. Vilniaus valstybiniame universitete įsigijo socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Šiandieną ji vadovauja Pagalbos į namus ir Darbo su socialinės rizikos šeimomis  padaliniams, kuriuose dirba 25 darbuotojai. Elvyra labai didžiuojasi jais, nes tai savo darbui atsidavę žmonės, kuriais galima pasikliauti, kurie rūpinasi kiekvienu globotiniu. Elvyra neužsidaro kabinete. Ji dažnai pati vyksta į šeimas, lanko senukus, gilinasi į jų problemas. Iš 107 rajone esančių rizikos šeimų ji per metus aplankė daugiau kaip 80. Visi aplankyti mieste, Musnin kų seniūnijoje.

Elvyrai skaudžiausia, kai tenka susidurti su abejingumu. Šiandien jos rūpestis – Medžiukų kaimo gyventojas Anatolijus Viktorovas. Kai rugsėjo 25 d., gavusi sprendimą teikti šiam vyrui pagalbos į namus paslaugas, E. Karickienė nuvyko pas jį, ją sukrėtė vaizdas, kurį pamatė. Šiukšlynas, baisi nešvara, apskretęs žmogus, kiaurai per langus pučiantys vėjai. Ar viso to nežinojo ir nematė Jauniūnų seniūnijos socialinio darbo organizatorius? Kai Elvyra paprašė Jauniūnų seniūno pagalbos išvežti šiukšles, jos su ironija buvo paklausta, ar ji jas veš  namo.  Teko pačiai rūpintis, kad vyras būtų paguldytas į ligoninės Palaikomojo gydymo skyrių. Padėjo maudyti, nuskuto, atnešdavo skanesnio naminio maisto. Pergyveno, kai rasdavo nepaliestą maistą. Nejau negalima žmogaus pamaitinti? Švari, graži aplinka – dar ne viskas. Šiame skyriuje besigydantys labiausiai  laukia atjautos, pagalbos,  švelnumo. Ar visada to sulaukia, ypač tie, kurių niekas nelanko, kurie vieniši? Vyras  serga dimensija, tad baigiami rengti dokumentai jį apgyvendinti Aknystos psichoneurologiniame pansionate. Elvyra tikisi, kad juo ten bus gerai pasirūpinta. Jai svarbiausia – padėti kiekvienam, kuriam to reikia.

Jadvyga Barbaravičienė

Nuotraukos iš asmeninio E. Karickienės albumo 

 

Susiję straipsniai:

• Siekiama didinti visuomenės nepakantumą smurtui šeimoje
• Socialinė rizika – ne “beviltiškos” šeimos
• A. Sysas: atsižvelgiant į rajono gyventojų sudėtį, reikia stengtis užtikrinti jų poreikius, suteikti galimybių gauti reikiamas paslaugas
• R. Tamošiūnienė: socialinei apsaugai reikia ne tik kompetencijos, bet ir nuoširdumo