Sveikiname Vincą Gudaitį    Būkite atidūs - tai sukčiai!    Širvintose ir Ukmergėje baigiamas šildymo sezonas    Sveikiname gimusias balandžio mėnesį    Melas skatina nepasitikėjimą įstaiga   

Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar jau planuojate savo atostogas?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

VARDADIENIAI

Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Saviškis? (Homo vulgaris)

andrius-navickas-oficiali/ Andrius Navickas, TS-LKD frakcjos Seime narys /

    1993 m.  vasario  14 d. dauguma Lietuvos gyventojų pirmuosiuose valstybės istorijoje visuotiniuose Prezidento rinkimuose apsisprendė už “saviškį”, o ne už “amerikoną”. Šešiasdešimt procentų gyventojų savo “taip” ištarė petingam komunistų lyderiui. Nes jis savesnis, neverčia kitų pasitempti ir keistis. Keisčiausia, kad šiandien dėl to, kad per trisdešimt metų neįvyko tikrų pokyčių, piktinasi daugiausia tie, kurie anuomet balsavo už “savą” ir prieš vakarietiškas reformas.

      Stasys Lozoraitis turėjo visas būtinas geram valstybės vadovui savybes. Jis buvo gerai žinomas ir vertinamas Vakaruose, puikiai išmanė diplomatijos “virtuvę”, buvo išugdytas demokratinėje politinėje kultūroje ir suprato, ką reiškia pagarba kiekvienam žmogui ir socialinis teisingumas. Tačiau anuomet propagandistai “triūbijo”, kad jis esą nesupras paprasto žmogaus rūpesčių, kad bus politinio elito, o ne masių atstovas. Pasirinkome “masių” žmogų. Beje, matuojant dabarties kriterijais, gerokai padoresnį ir kompetetingesnį, nei dauguma vėlesnių “gelbėtojų”. Tačiau, kai neini į preikį, neišvengiamai pradedi ristis atgal.

    Dabartinis premjeras ir kanidatas į  prezidentus Saulius Skvernelis,, panašu, taip pat apsisprendė prisitatyti kaip “savą”. Jis nebijo pasikolioti,  per krepšinio ringtynes išgerti bokalą alaus prieš kameras, toli pasiųsti oponentus, pagrūmoti kumščiu kainoms ir išdidžiai pareikšti, kad per oficialius vizitus kalbės tik lietuviškai. O ką, ar ne dauguma mūsų yra “made in the USSR?”.

      Politikų nutolimas nuo paprastų žmonių yra skaudi daugelio dabartinių valstybių problema. Tad tapo įprasta daryti viską, kad tik patiktum, pefrazuojant Ramūną Karbauskį, “apačiams”.
Intelektualų kritika tik papildomas vėjo gūsis Sauliaus Skvernelio politinėms burėms.

       Vis tik turiu vilties, kad mes, kaip visuomenė, pasikeitėme nuo 1993 m. Mes suprantame, kad gerai, jog mūsų politiniai lyderiai kalba ir užsienyje lietuviškai, blogai tai, kad jie nesupranta angliškai, vokiškai ir prancūziškai. Tai gerokai sumažina jų neformalaus bendravimo galimybes. Netikiu, kad Dalia Grybauskaitė būtų tapusi neformalia Europos vadovų lydere, jei nesuprastų anglų kalbos ir tegalėtų aiškintis subtilybes per vertėją. Pagaliau, dar yra toks dalykas, kaip erudicija ir akiratis. Man atrodo gerai, jei aukštas pareigas užimantys politikai sugeba skaityti ne tik rusiškai, bet ir angliškai. Įvairesnę informaciją gauna.

     Turiu vilties, kad šiandien mes sugebam atskirti “paprastumą” ir “chamizmą”. Savęs nesureikšminimas, negalvojimas, kad esi protingesnis už kitus, gebėjimas kalbėti paprastiems žmonėms suprantama kalba, menas įsiklausyti  – tai paprasto ir nuoširdaus žmogaus bruožai. Tačiau jokio “paprastumo” nėra, jei politikas tyčiojasi iš kitų, be jokios graužaties meta absurdiškus kaltinimus ir paskui ramiai sako: “na, gal čia ir perspaudžiau, bet nieko tokio”.  Vargu, ar kas iš mūsų gali leisti sau tokį “paprastumą”, kai siųsti patarėją prižiūrėti, kad viešųjų pirkimų konkursuose nenugalėtų “ne tie”.

       Zigfridas Lecas yra uždavęs įronišką klausimą: “ar jau galima vadinti kanibalus civilizuotais, jei jie pradeda žmogieną valgyti su peiliu ir šakute?”. Ne. Net ir angliškai gerai kalbantis chamas neturėtų tapti Lietuvos prezidentu ar Premjeru. Prastas užsienio kalbų mokėjimas tikrai ne pagrindinis “saviškio” kandidato trūkumas. Tačiau, sutikime, ir jis svarbus.

       Kitas dalykas – jei į chamą pradedame žiūrėti, kaip į “saviškį”, laikas susirūpinti. Paprastasis chamizmas nesunkiai tampa parastuoju fašizmu. Bent jau taip moko istorija. O juk mes giedame, kad iš praeities semiamės stiprybės. O išminties?

Tekstas skelbiamas, kaip politiko veiklos viešinimas.

Užsakymo Nr ŠS 19-03-4


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Jūsų komentaras:


šeši × = trisdešimt

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]