Vyksta Širvintų miesto šventė    Padėka "Krašto naujienų" skaitytojams    Kadastriniai matavimai Dangaus g. 1, Zujūnų sen., Vilniaus r. sav.    Skaitymai prie „skruzdėlyno“    Širvintos. Liepos 10-16 d. įvykių suvestinė   

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar pritartumėte siūlymui dalį kasmetinio biudžeto viešinimui skirti savivaldybės mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

VARDADIENIAI

Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apie šlektiškus valdymo įpročius

 / Pirminis šaltinis LRT /opera_wtrxCta0h0

   Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Liublino unijos palikimą šiandien nuo 56 minutės:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000073575/kulturos-savaite-profesorius-vladas-algirdas-bumelis-menas-ir-kultura-yra-tie-visuomenes-dedamieji-kurie-niekuomet-nedings

     Grįždamas Ukmergės gatve iš priemiesčių į Vilniaus centrą akies kraštu pamačiau neįtikėtiną vaizdą – renovuotą dešimtaukštį, kurio laiptinių vertikales vainikavo sąmoningai suformuotos arkos. O arka yra elementas, kurį šiuolaikinėje architektūroje, kaip konstrukcijos dalį, korektiškai įpaišo tik patys gabiausi architektai.

     Na, o kai arka tampa ne konstrukcija, o fasado dekoracija, kičo išvengti sugeba reti genijai. To namo renovacijos autoriai genijais nebuvo ir arkos Pašilaičių dykroje atrodė… Atrodė kaip kas? Artimiausią metaforą man pasufleravo šviežiausiai minima data – Liublino unijos 450-iosios metinės.

iUuWRFKWrH    Šią neakivaizdžią analogiją privalau, be abejo, paaiškinti. Liublino unija, jei vertinčiau ją ne iš šiandieninių, pozityvumą, kuriam absoliučiai pritariu, skleidžiančių pozicijų, buvo pragaištinga sutartis. Pragaištinga ne anuometinei Lietuvai, tiksliau – magnatų nustekentai Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, po sutarties išvengusiai Maskvos valdymo, o Lenkijai, kurią istorijos mėgėjai kartais vis dar pozicionuoja kaip unijos naudos gavėją.

    Formaliai taip ir buvo – Lenkija gavo milžiniškas Ukrainos teritorijas, kuriose galiausiai ir pražuvo. Ekonomikos istorijos ir istorinės statistikos tyrinėtojai rašo, kad iki Liublino unijos Lenkija buvo stipri Europos vidutiniokė – gamino, prekiavo, reagavo į tarptautinės rinkos pokyčius, diversifikuodama šalies ūkio pasiūlą ir paklausą – žodžiu, kartu su visais Europoje artėjo link kapitalizmo. Su Ukrainos atsiradimu viskas baigėsi – latifundininkais tapę lenkų (o vėliau ir lietuvių su rusėnais) didikai atsisakė vizijos tapti jūrine valstybe; pasivadinę sarmatais atsikratė tautinio identiteto; uždraudė savo piliečiams prekiauti su užsieniu; užblokavo miestų vystymąsi ir šitaip sustabdė viduriniosios klasės atsiradimą ir net išsireikalavo neįtikėtinai antivalstybinę teisę legaliai kelti rokošus, maištus prieš silpną centrinę valdžią.

    Didžiuliai ūkiai su juose dirbančiais vergais baudžiauninkais nebuvo našūs – Abiejų Tautų Respublikos grūdų eksportas sudarė tik du procentus Vakarų Europos paklausos, bet ir šių nedidelių pinigų užteko realizuoti įspūdingai ir nebrangiai ekscentrikai – šlėktos statėsi dvarus, tiksliau – dideles trobas su mediniais portikais, sodino mažiukus parkus giriose, ir iš gipso, nes marmuro biudžetas nepatraukdavo, lipdė įspūdingąjį LDK baroką. Šlėktų valdžios aukso amžius suformavo ir jau 450 metų nesikeičiantį buvusios valstybės palikuonių skonį – aplinka turi būti demonstratyviai turtinga, bet padaryta su minimaliomis išlaidomis. Šitaip tinku užteptos medinės arkos iš septyniolikto amžiaus organiškai virto gipsokartoninėmis dekoracijomis blokiniuose namuose.

     Unijos mentalinio paveldo šiandien galima rasti ne tik architektūroje, interjeruose ir kraštovaizdžiuose. Pavyzdžiui, sarmatiškas chlopų ir chamų niekinimas transformavosi į savivaldybių santykius su savo bendruomenėmis. Labiausiai magnatų valdymo tradicija matosi Kaune, kur valdžios sprendimais nepatenkinti miestiečiai turi tik vieną galimybę protestui – paskelbti įrašą feisbuke. Arba prisiminti rokošus –ypač tai aktualu Kauno rajonui, kurį Kauno savivaldybė ruošiasi aneksuoti. Juokingiausia, kad birželio pradžioje vykusiame Kauno regiono merų pasitarime XVII-o amžiaus regioniniai papročiai buvo prisiminti pažodžiui– išgirdęs apie Kauno ketinimus pasiimti kaimyninį rajoną, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius pranešė, kad jis turi Ruklą su 5000 karių ir pats medžioja, tad, prireikus, apsigins. Posėdžio stenogramos remarka skelbia, kad „visi juokiasi“. Žiūrėsim.

opera_ZnkCcvL5M9   Žinoma, kai kuriuose miestuose šlėktiška arogancija jau dailinama demokratiškesniais veiksmais – va, Klaipėdos savivaldybė pasiruošusi pasiaiškinti dėl kiekvieno ketinamo nukirsti Skulptūros parko medžio, o Vilniaus savivaldybė išgirdo bendruomenės argumentus ir sugebėjo atsisakyti dar vieno barokinio parkelio sodinimo Antakalnyje. Čia verta patikslinti, kad tokius gebėjimus rodo ne savivaldybė, o jos geriausias atstovas, administracijos direktorius Povilas Poderskis, pirmasis Lietuvos istorijoje atsisakęs kraštovaizdinio projekto su Europos Sąjungos finansavimu. Aišku, vienas žmogus sarmatiškų ir šlėktiškų valdymo įpročių nepakeis, todėl Vilniaus valdžia neturėtų stebėtis, kad jų naujausia iniciatyva – Petro Cvirkos paminklo nuėmimas sulauks (ir jau sulaukė) stipraus pasipriešinimo.

    Aš, kaip visuomet, padariau nedidelę, bet kokybišką apklausą ir sužinojau, kad respondentams paminklo fizinis pašalinimas didelio džiaugsmo nekelia, bet kategoriškos atmetimo reakcijos irgi nėra. Smarkiausiai visus gąsdina kalbėjimas apie tolimesnį jau bepaminklinio skvero likimą. Labiausiai patyrę vilniečiai atmintinai moka savivaldybės ištariamų „stop žodžių“ sąrašą, kuriuos išgirdę suklūsta, krūpteli ir prašo valdininkų nedelsiant liautis. Kokie žodžiai yra šiame sąraše? Modernizavimas, rekonstrukcija, pritaikymas, poreikių tenkinimas, laisvalaikis, veiklų organizavimas, apžvalgos bokštas, vietos renesansas, informacijos centras, vaikų žaidimo aikštelė, dekoratyvinės skulptūros, laikinos meninės instaliacijos, viešo intereso ir privataus kapitalo sinergija, diskusija su bendruomene. Bet kuris iš šių žodžių, savivaldybės pasakytų atskirai ir ypač – komplekte, kol kas reiškia vieną dalyką – toks žodynas taikiniu pasirinktai viešajai erdvei reiškia galą. Ji gaus (o kad gaus, rodo miestiečių patirtis) visą Liublino unijos palikimo spektrą – interesų sinergija virs skvero perimetrą apkandžiojusiais daugiabučiais, vietos renesansas – plyna aikšte su kvazibarokinėmis lysvėmis, laikinos meninės instaliacijos – varginančiu ir nepigiu vizualiu triukšmu.

      O ar egzistuoja, paklausite, tinkamų, negąsdinančių žodžių sąrašas? Taip, yra toks sąrašas, labai trumpas. Jame – tik du žodžiai: „remontas“ ir „priežiūra“. Jei savivaldybė sukauptų visą valią, prisimintų savo idealiųjų siekiamybių, Skandinavijos šalių urbanistinio dizaino priesakus, atsilaikytų prieš unijinę pigaus aplinkos gražinimo pagundą ir krauju pasirašytų, kad Cvirkos skveras po paminklo nukėlimo nepasikeis nei per milimetrą, o gaus tik remontą ir priežiūrą, pasipriešinimas šiek tiek susilpnėtų. Kad Vilniaus valdžia sugeba taip elgtis, rodo Operos fontanų atgaivinimas – ten viskas kaip buvo, taip ir liko, tik su veikiančiais fontanais.

     Nors ir ten unijinis gundymas gražumu gavo savo nedidelę pergalę – neatlaikė kažkieno dūšia ir po vandeniu šviečiančias lempas vis tiek sumontavo.


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

4 Komentarai (-ų)

  1. Kur aš tai mačiau? sako:

    kur valdžios sprendimais nepatenkinti miestiečiai turi tik vieną galimybę protestui – paskelbti įrašą feisbuke

  2. Vox sako:

    Pritariu Virginijui.

  3. Arka sako:

    Skaitau ir matau vielinę arką. Bet… Kokie didvyriai, tokia ir arka

  4. Virginijus sako:

    Unijos mentalinio paveldo šiandien galima rasti ne tik architektūroje, interjeruose ir kraštovaizdžiuose. Pavyzdžiui, sarmatiškas chlopų ir chamų niekinimas transformavosi į savivaldybių santykius su savo bendruomenėmis.

Jūsų komentaras:


du × keturi =

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]