Širvintiškiai ir vėl stojo į Baltijos kelią    Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2019-08-29 posėdžio darbotvarkė    Minint Baltijos kelio dieną lietuvių režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių    Mūsų Baltijos kelias    Kada mūsų širdyse užgis okupacijų žaizdos?   

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar pritartumėte siūlymui dalį kasmetinio biudžeto viešinimui skirti savivaldybės mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

VARDADIENIAI

Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Tradicijos ir novacijos dichotomija

    Erika Petunoviene parodojeErikos Petunovienės personalinė tapybos paroda “COLORS ON” Aidas galerijoje, atidarymas 2019 m. liepos 31 d., 18 val., paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 1 d.​​

    Tik prieš kelias savaites iš meno simpoziumo pietų Italijoje grįžusi menininkė Erika Petunovienė (Aytė) galerijoje „Aidas“ pristato savo pastarųjų metų kūrybą. Autorė yra surengusi 9 personalines parodas, prieš pusmetį organizatorių kvietimu dalyvavo meno simpoziume Indijoje. Šie metai nenusileidžia aktyvumu praėjusiems, kuomet Erika Petunovienė dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje bei užsienyje. Šį rudenį tarptautinės vertinimo komisijos sprendimu dailininkė atstovaus Lietuvą prestižinėje 12-ojoje Florencijos bienalėje. Jos kūryba jau apkeliavo įvairias šalis: Vokietiją, Graikiją, Italiją, Slovėniją, Švediją ir Australiją, o šiemet yra pristatoma namuose, Vilniuje.

    EGO 120x100 Erika Petunoviene 2019 acrylic,mixedmediaErika savo paveikslus kuria atsižvelgdama į šiandienos terpę: eklektišką pasaulį, kuriame gyvename. Greta sugyvena ir praeities, ir ateities įvaizdžiai. Praeitis šiandieną yra kaip niekada įsisąmoninta: ranka pasiekiamos informacinės-pramoginės medijos įgalina mus pažinti praeities kultūrinių judėjimų palikimą ir dekonstruoti jį į abstrakčių visuomeninių idėjų teoriją. Šiuolaikinis menas gali reflektuoti, kurios idėjos turės reikšmę ir ateityje. E. Petunovienės kūryboje atgarsį rado iš naujo aktualizuota „moteriškojo žvilgsnio“ tema. Tačiau ši tema yra perteikta kitaip, atsižvelgiant, kaip atskirtis tarp praeities ir ateities yra išryškinta vizualiai mus supančiose medijose. Pagrindinis akimirksniu į akis krentantis skirtumas yra kitoks matymo spalvingumas. Šiuolaikiškumo arba naujumo vaizdiniai dažnai yra (tiesiogine to žodžio prasme) filtruoti fotoredaktoriais, labiau kontrastingi, intensyvūs ir šviečiantys naujomis spalvomis iš iliuminuotų išmaniųjų telefonų, kompiuterių ar planšečių ekranų. Erikos Petunovienės paveikslai homogenizuoja aliuzijas į praeities meną ir mus supančios aplinkos intensyvų spalvingumą. Aytė savo kūryboje maištauja prieš priešiškumą mus supančių reklamų, šviesų, reklamų mirgėjimui, ji jų nelaiko neigiamybe, bet išnaudoja kaip kūrybinį įkvėpimą. Naudodama kontrastingas spalvas dailininkė siekia maksimalios stebėtojo reakcijos – į paveikslus negalima reaguoti pasyviai. Lyg iš vidaus iliuminuoti darbai yra skirti lengvai sukrėsti, atitraukti bei pažadinti nuo įprastos blankios realybės. Kartu jie stiebiasi į praeitį ir stengiasi perduoti konkretų patyrimą per tradiciją.

    davPraeities tapybos įtaka Aytės kūryboje skleidžiasi per simpatiją Art Nouveau stiliui bei Secesijos laikotarpio tapybai. Ši įtaka įkvepia menininkę kurti suasmenintą, artimą, simbolinę potekstę turinčią kalbą. XIX a. pab. visuomenė (kaip ir mes šiandien) ieškojo kitokio idėjinio raiškos pagrindo: patriachaline ir scholastine laikytai klasikinių orderių architektūrai pradėta ieškoti „moteriškų“ alternatyvų. Moteriškumas suvoktas kaip plastiškos, Euklido geometrijos neribojamos gamtinės formos. Ornamentams buvo pasitelki švelnūs, dekoratyvūs moteriški veidai ir plūduriuojančių vandens augalų – lūgnių, vandens lelijų, jūržolių bei meldų motyvai. Takūs siluetai neapsiribojo dekoru: pati architektūra nustojo griežtos atskirties tarp skirtingų plokštumų ar kambarių. Architektūroje pradėtos kurti plastiškos, tekančios erdvės, kuriose nebuvo taip aišku, kur baigiasi vienas paviršius ir prasideda kitas. Tokia „moteriška“ samprata padėjo aktualizuoti intuityvų pasaulio suvokimą, kuriame labiau natūralią gamtą, nei racionalų geometrinį mąstymą atspindintys įvaizdžiai tapo atsvara senajai Vakarų pasaulio kultūrai. Tiesmuką Secesijos įtaką Erikos kūrybai iliustruoja paveikslas „Vandens lelijos“, kuriame nutolstama nuo rodytųsi klasikinio mūsų sąmonėje įsitvirtinusio C. Monet sukurto įvaizdžio apie lelijose įkūnytą šviesą ir natūralumą. Erika vandens lelijas nutapė ne taip, kaip jas galima matyti, bet taip, kaip ji jas jaučia pati. Vandens augalai yra įgavę visiškai kitokį koloritą, realistiški žiedai pamažu transformuojami į abstraktų kartotinį ornamentą. Atpažįstamas realybės vaizdinys yra naudojamas kaip į abstrakčių linijų bei siluetų kompozicijas įterptas inkliuzas – indeksikalinis ženklas, padedantys įminti sukurtą paveikslo nuotaiką. Akinantis purpurinės, žydros ir tamsiai mėlynos sąskambis rodo drąsą nutolti nuo tradicinių stereotipų – vandens lelija yra nebe balto tyrumo, bet stimuliuojančios moteriškos energijos simbolis.

    davDuoklę takių paviršių ir plastiškų linijų motyvams atiduoda paveikslai „Švytintis dangus“, „Būties vieta“ ir „Visatos jūra“. Laisvi, nesuvaržyti, iš pažiūros kaip kaspinai besipinantys potėpiai, neturintys nei pradžios nei pabaigos, atspindi norą erdvės įspūdį kurti alternatyvaus suvokimo būdu. Šie abstraktūs paveikslai tarytum tampa bekraščio audinio šablonais. Šiuose paveiksluose akcentuojamas plastiškas ritmas, sudarytas iš vandens žolių ar dūmo įvaizdžius perteikiančių linijų, o pats „dangus“ ar „jūra“ yra kuriamas fone įspįstančiomis neoninėmis „šviesomis“. Nedideliu Secesijos dailės įtakos liudininku tampa bronzuotas paveikslo paviršius. Jis dar labiau sustiprina visuminę neapibrėžtumo nuotaiką: paveikslo įspūdis yra nenuspėjamas, jis atrodys vis kitaip esant skirtingam apšvietimui. Šiuolaikiškumą labiau pabrėžianti šios temos interpretacija yra paveikslas „Susitikime saulei kylant“, kurio koloritas yra artimas gatvės grafičių „neoninėms“ sintetinėms spalvoms. Šiame paveiksle margi potėpiai raitosi tarsi paslėptos „magiškos“ frazės ar atskiri žodžiai. Tradicijos ir novacijos dermė išryškinta paveiksle „Maišyk, derink ir surask“. Čia plastiški, pabrėžtinai ranka išlenkti potėpiai yra derinami su mechaniškų, automatizuotų grafinių linijų tinkleliu.

   80x60 NEXT TO YOUKita akivaizdi Secesijos meno įtaka pasireiškia mozaikiškomis, smulkių detalių gausa išsiskiriančiomis kompozicijomis. Tai asmeninio dailininkės nusistatymo kurti tik gerai nuteikiančius, energizuojančius paveikslus rezultatas. Psichologai teigia, kad žmogaus protą labiausiai pozityviai nuteikia ryškios spalvos ir detalių gausa, simbolizuojanti perteklių – todėl mes taip džiaugiamės matydami žėrinčius fejerverkus, desertų pabarstukus ar blizgančius konfeti. Tačiau dažniausiai meniniai sprendimai, atliepiantys tokį valiūkiškumą, yra nuvertinami kaip perdėm „vaikiški“ ar „moteriški“, tarsi būtume įsipareigoję save apsupti klimatinę zoną atitinkančiais pilko, griežto dizaino objektais. Autorė sugeba gausą ir malonumus ženklinančius įvaizdžius matyti kasdienėje supančioje aplinkoje, pvz. paveikslai „Karamelė su nuga ir uogomis“ ir „Ryto rasa“. Unikali ramių pauzių neturinti skambių spalvų pajauta leidžia dailininkei ryškumą sieti su universaliomis simbolinėmis kategorijomis, ką atskleidžia akinamo Indijos (šalies, kurioje tapytoja lankėsi tarptautinio simpoziumo metu) gamtovaizdžio įkvėptas paveikslas „Ir paukščiai nori mylėti“. Optinis ryškių spalvų kontrastas leidžia abstrakčiose plokštuminėse kompozicijose įžvelgti pakankamai neapibrėžtos, kone transcendentinės, tačiau apčiuopiamos erdvės užuominas (žr. paveikslas „Stebuklas“). Prielankumas mozaikiškai dailininko Gustav Klimt estetikai atsiskleidžia dviejų dalių paveiksle  „Kelionė“. Ši įtaka dar akivaizdžiau išryškėja paveikslų „Šalia tavęs (Ji)“ ir „Šalia tavęs (Jis)“ diptike, kuriuose geometrizuotas ornamentas yra poliarizuotas į moteriškumą bei vyriškumą simbolizuojančius motyvus, kaip ikoniniame paveiksle „Bučinys“. Dailinkė nevaržomai žavisi šio dailininko estetika, jungdama dekoratyvų kilimą primenančius motyvus ir natūralistinį atvaizdavimą. Tai nėra visiškai paviršutiniškas kartojimas – G. Klimt pritaikė bizantiškoms ikonoms būdingą žvilgesį ir brangakmenių inkrustacijas norėdamas pabrėžti prigimtinį konkrečių portretuose vaizduotų ar alegorinių moterų šventumą, t. y. gebėjimą kurti sakralią, vyriškąjį pradą apgaubiančią emociją. Kiti Art Nouveau menininkai buvo įkvėpti gausaus senovės Rytų kostiumų ornamentiškumo, taip akcentuojant puoštis mėgstančių moterų įtaką jų laikų visuomenėje. Erikos Petunovienės paveikslas „Mieganti amazonė“ turi kitokią potekstę. Čia vaizduojama figūra simbolizuoja vidinę jėgą (kurgi kariūnės ginklai?) ir pažeidžiamumą, aktyvumą ir pasyvumą, galimybę pasinerti į vidinį pasaulį išrengiančio pasaulio žvilgsnio akivaizdoje. Daug gijų turintis fonas išduoda daug daugiau apie figūros (ar pačios autorės) vidinio pasaulio spalvingumą bei įvairumą, negu permatoma natūralistinė figūra. Kita šios temos versija yra paveikslas „Ego“. Jame ieškoma pusiausvyros tarp išorinių moteriškos galios ženklų (komponuojami tiesmuki indikatyvūs simboliai: kvepalų buteliukas, paryškintos akys ir pan.) ir vidinių nuostatų (kurias ženklina užmerktos figūros akys, jos meditacinė būsena ir magišką galią perteikti turinčios sentencijos). Kontrastas tarp ryškiaspalvio fono ir juodai-baltos figūros yra įkvėptas sluoksniais vienais ant kito dažomų grafičių estetikos. Moterys Erikos paveiksluose tampa potekstę perteikiančiomis simbolinėmis alegorijomis. Palyginimui, paveiksle „Žaidėjas, lenktynininkas, verslininkas ir menininkas“ konkrečių vyrų veidai yra vaizduojami kaip grynoji abstrakcija, jie virsta nesibaigiančiu „tag’u“ (gatvės piešėjų keverzione), savotiškomis komiškomis karikatūromis.

      VOYAGE  60x90x2Kai kuriuose darbuose regimosios realybės įvaizdžiai yra dekonstruojami ir abstrahuojami iki tik pačių būtiniausių detalių, perteiktų tokia pačia detalių gausa pasižyminčia raiška. Paveiksle vaizduojamos fikcinės erdvės nebūtina detalizuoti iki smulkmenų, apie ją užtenka užsiminti, o visas atitinkamas smulkmenas užpildo stebėtojo fantazija. Tokia vaizduotę sužadinanti įtampa perteikta paveiksle „Pažvelk, kas ten danguje?“ Iš tiesų šis paveikslas yra konkretaus Lazdynų rajono kraštovaizdžio refleksija, kurioje matome upės, gyventojų, aukštai ant šlaitų esančio miesto ir virš jų (miesto šventės metu) žėrinčių ryškiaspalvių fejerverkų užuominas. Paveiksle „Kraštovaizdis“ fizinės konkretūs vietos bruožai yra dekonstruojami iki indeksikalinių ženklų, žyminčių kategorijas „tėkmė”, „siluetas“, „iškilęs aukštai“ ir „esantis apačioje“. Visas reginys yra perteiktas ryškių sintetinių spalvų sąskambiu, rodančiu, kad konkreti vieta yra įkvėpta gyvybės, šurmulio, šviesų ir mirguliuojančių kontrastų, ne ramybės ar natūralumo.

    pageUnikali Erikos Petunovienės – Aytės meninė pajauta leidžia jai spalvų santykius sieti su universaliomis kategorijomis – emocijomis, simboliniais įvaizdžiais. Nesunku pastebėti, kad paveikslų temos atliepia nuolatinio judėjimo, veržlumo, takumo idėjas. Dailininkės paveikslų koloritas yra intensyvus, dažnai naudojami kontrastingi spalvų sąskambiai, todėl abstraktūs paveikslai yra orientuoti į dinamišką įspūdį, o ne pusiausvyrą ir ramybę. Bendra paveikslų nuotaika bei koloritas yra suvokiami iš toliau, tačiau ištapytos smulkios detalės reikalauja atidžios lankytojo koncentracijos. Daugelis dailininkės paveikslų gali būti įvairiai suvokiami esant skirtingam apšvietimui, kadangi ji mėgsta naudoti reljefiškus paviršius arba blizgias priemones. Šios meninės priemonės padeda išryškinti pagrindinį Erikos Petunovienės – Aytės kūrybos bruožą – dinamiką. Paveikslų eklektiška stilistikos įvairovė, dviprasmiškos potekstės, aktyvus koloritas, kintantis paveikslų patyrimas priklausomai nuo apžiūros taško bei apšvietos, liudija autorės dedikaciją takaus judėjimo, neapibrėžtumo bei intuityviai perduodamos energijos temoms ir išskirtinai šiuolaikiškai, įvairių medijų įkvėptai raiškai. Šie bruožai leidžia įkvėpti gyvybės kitu atveju statiškoms erdvėms, todėl Aytės paveikslai puikiai dekoruoja valstybinių įstaigų, biurų, galerijų, modernius namų arba sodybų interjerus. Aytė yra tapytoja, kurios neįmanoma sustabdyti: į meno pasaulį ji žengia  drąsiai, ryškiai, nesuvaržytai, energingai ir užkrečiamai savitai – moteriškai. Menininkė kviečia į savo ryškų pasaulį įžengti tiems, kurie turi drąsos patirti tradicijos ir novacijos dichotomiją.

Menotyrininkas Gytis Oržikauskas


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Jūsų komentaras:


aštuoni − = septyni

VISI KOMENTARAI PUBLIKUOJAMI TIK PATVIRTINUS ADMINISTRATORIUI. ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu [email protected]